Kas yra institucinė prekyba ir instituciniai investuotojai?

Vasaris 11, 2021 17:16 Europe/Vilnius
Skaitymo trukmė: 7 min.

Ar esate girdėję apie institucinę prekybą? Pavyzdžiui, kai IPO akcijos buvo rezervuotos ir jas galėjo pirkti tik instituciniai investuotojai. Jeigu vis dar nesate tikri, ką reiškia tokio tipo investicijos ir kas yra instituciniai investuotojai, šiame straipsnyje tai paaiškinsime, taip pat aptarsime skirtumus su mažmenine prekyba.

 

Institucinė prekyba ir instituciniai investuotojai – apibrėžimai

Institucinė prekyba – tai finansinio turto pirkimas ir pardavimas, kurį atlieka didelių įstaigų prekiautojai.

Tai gali būti prekyba akcijomis, kitais vertybiniais popieriais, pasirinkimo sandoriais ir daugybe kitų priemonių.

Instituciniai investuotojai – tai didelės įmonės, turinčios savo komandas, suskirstytas į analitikus ir operatorius. Pirmieji atlieka techninę analizę ir fundamentinę analizę, o antrieji – tyrinėja informaciją ir praktiškai taiko strategijas bei atlieka tinkamas operacijas.

Instituciniai investuotojai valdo dideles pinigų sumas, o tai suteikia jiems daugiau galimybių diversifikuoti savo investicijas, kad būtų išvengta didelių nuostolių.

Be to, dėl didelių sandorių apimčių instituciniai investuotojai gali naudotis geresnėmis kainomis rinkoje ir netgi gali tiesiogiai paveikti aktyvo kainos judėjimą. Tiesą sakant, tarp institucinių prekiautojų vyksta kova, siekiant kontroliuoti rinką ir nukreipti ją pagal savo interesus. Institucinės prekybos poveikis akcijų kainoms gali būti tikrai didelis.

☝️ Kaip instituciniai investuotojai įgyja tokią kontrolę? Jeigu jie mano, kad rinka kils, jie atidaro ilgą poziciją, kaip ir bet kuris mažmeninės sąskaitos prekiautojas, bet, įvesdami į rinką didelius kapitalo kiekius, jie gali prisidėti prie tos tendencijos patvirtinimo.

Aptarkime konkretų pavyzdį.

Instituciniai prekiautojai – pavyzdys

George Sorosas ir Didžiosios Britanijos svaras

1992 m. investicijų pasaulis stebėjo dabar jau visiems gerai žinomą reiškinį, kuris aiškiai parodo, kaip institucinė Forex prekyba gali paveikti rinką.

Kontekstas: 1990 m., įpusėjus recesijai, Jungtinės Karalystės vyriausybė nusprendė prisijungti prie ERM (valiutų kurso mechanizmo) – mechanizmo, kuriuo kai kurios Europos šalys nustatė fiksuotą valiutos kursą, susietą su Vokietijos marke.

Netrukus po Vokietijų susijungimo šios šalies vyriausybė buvo priversta didinti palūkanų normas, kad suvaldytų infliaciją, todėl ir kitos šalys, kurioms buvo taikoma minėta sistema, turėjo tai padaryti. Tuo metu Anglijos bankas patyrė didelį spaudimą ir turėjo dvi galimybes: arba nuvertinti savo valiutą, arba atsisakyti bendros pinigų sistemos.

Ką tada darė Džordžas Sorosas? Jis investavo 1 milijardą JAV dolerių į trumpą poziciją Didžiosios Britanijos svaro atžvilgiu. Anglijos bankas norėjo atsverti rinkoje susidariusį judėjimą, įsigydamas 1 milijardą svarų sterlingų.

Tačiau rinkoje tai buvo sunkiai pastebima, todėl bankas nusprendė padidinti palūkanų normas nuo 10 iki 15 %. Tai irgi buvo beviltiškas žingsnis, kuris taip pat neveikė. Praėjus kelioms valandoms po palūkanų padidinimo, Anglijos bankas pranešė apie pasitraukimą iš ERM.

Tą dieną, 1992 m. rugsėjo 16 d., svaras krito 15 %, o G. Sorosas uždirbo daugiau nei milijardą JAV dolerių. Nuo tada ta diena vadinama „juoduoju trečiadieniu“. Būtent tą dieną G. Sorosas tapo institucinės prekybos pasaulio legenda.

Nenusiminkite, kad jūs ne G. Sorosas ir nedirbate institucinėje prekyboje. Jeigu jus domina rinkų prekyba, galite praktikuoti įvairias prekybos strategijas, naudodamiesi virtualiais pinigais, demonstracinėje sąskaitoje. Su „Admiral Markets“ dabar galite atidaryti nemokamą demonstracinę sąskaitą paspaudę šią reklaminę juostą:

Instituciniai investuotojai ir institucinės prekybos rūšys

Apskritai galime kalbėti apie keturias institucinės prekybos arba institucinių investuotojų rūšis:

1️⃣ Rizikos draudimo fondai

Rizikos draudimo fondai yra tokie fondai, kurių valdytojai dirba visiškai laisvai. Tai yra, jie laisvai renkasi aktyvus, į kuriuos investuoja, todėl jie dar vadinami laisvo valdymo. Jie gali pasirinkti sudėtingas strategijas naudodamiesi išvestinėmis priemonėmis, kad optimizuotų galimą pelną tiek bulių, tiek ir meškų scenarijuose.

Kaip rodo pavadinimas, šios rūšies fondai dažnai naudoja apsidraudimo strategijas, tuo pačiu metu pirkdami ir parduodami susijusias finansines priemones. Taip pat labai dažnai jie naudojasi arbitražo strategijomis.

Norint gauti prieigą prie šių fondų, reikalingas didelis kapitalas, taigi jų klientai yra įmonės, pensijų fondai arba investiciniai fondai. Tai yra, jų klientai taip pat dirba institucinėje prekyboje, kaip pamatysime vėliau. Rizikos draudimo fondai siūlo didesnę grąžą, tačiau taip pat kelia didesnę riziką ir taiko didelius mokesčius.

2️⃣ Investiciniai fondai

Investiciniai fondai yra tokie, kurie renka kapitalą, kurį įneša skirtingi investuotojai, tiek individualūs, tiek kolektyviniai, norėdami investuoti į skirtingus aktyvus, sugrupuotus į investicijų portfelius.

Pagrindinis privalumas yra tas, kad tokiu būdu jūs galite pasiekti platesnį aktyvų spektrą palankesnėmis sąlygomis. Investicinis fondas bus atsakingas už investicinių portfelių, kurie buvo sudaryti pagal investicinių fondų sutartį, valdymą. Todėl šie fondai neturi laisvės, kuria naudojasi rizikos draudimo fondų valdytojai.

Šių fondų privalumas yra tas, kad jie naudoja paprastas priemones, leidžiančias diversifikuoti lėšas, taikant profesionalų kriterijus.

Be to, norint investuoti į šiuos fondus, nereikia didelio kapitalo kiekio, todėl jie yra prieinami mažmeninės prekybos prekiautojams. Tai reiškia, kad mažmeninės prekybos prekiautojai gali tokiu būdu įsitraukti į institucinę prekybą.

3️⃣ Pensijų fondai

Pensijų fondai yra panašūs į investicinius fondus, nors šiuo atveju, norėdami pasiūlyti grąžą, jie valdo pinigus iš savo klientų įmokų pagal pensijų planus. Šiuos fondus, kurie gali padėti įgyvendinti vieną ar daugiau pensijų planų, valdo valdymo subjektas, kuris nustato, kur, kaip ir kada investuoti..

4️⃣ Investiciniai bankai

Investiciniai bankai yra finansiniai tarpininkai, siūlantys konsultavimo paslaugas atliekant su rinka susijusius sandorius, tokius kaip pirminis viešas akcijų siūlymas (IPO), akcijų pasirašymas, bendrovių susijungimas ar reorganizavimas, kartais veikiantys kaip brokeriai. Investicinių bankų pavyzdžiai: „JP Morgan Chase“ arba „Morgan Stanley“.

Kuo skiriasi instituciniai prekiautojai ir institucinė prekyba nuo mažmeninės prekybos

Galbūt jau pastebėjote, kad tarp institucinės prekybos ir mažmeninės prekybos yra didelių skirtumų, aiškumo dėlei juos išvardinsime:

Mažmeninė prekyba – tai aktyvų pirkimas ir pardavimas asmeninėje sąskaitoje. Institucinė prekyba taip pat apima turto pirkimą ir pardavimą, tačiau tai daroma institucinėse ar įmonės sąskaitose.

Nors mažmeniniai prekiautojai dabar turi prieigą prie įvairiausių finansinių priemonių, kurios anksčiau buvo rezervuotos tik instituciniams investuotojams, vis dar yra galimybių, kurios jiems toli gražu nepasiekiamos, pavyzdžiui, IPO arba kai kurie ateities sandoriai, kuriais gali naudotis tik dideli investuotojai.

Institucinis prekiautojas turi pranašumų komisinių ir kainų atžvilgiu, nes kalbame apie didesnes sumas, lyginant su mažmeniniais prekiautojais.

Instituciniai prekiautojai ir institucinė prekyba – privalumai ir trūkumai

PRIVALUMAI

TRŪKUMAI

  • Instituciniai prekiautojai valdo didelius kapitalo kiekius
  • Puikūs diversifikavimo pajėgumai valdant didelį kapitalą
  • Galimybė naudotis mažesnėmis kainomis ir mokesčiais
  • Prieiga prie didelių finansinių naujienų portalų
  • Galimybė naudotis geresnėmis technologinėmis priemonėmis
  • Gali naudotis didesniu svertu
  • Institucinė prekyba gali pasižymėti mažesniu lankstumu renkantis aktyvą
  • Didelė rizika
  • Kai kuriais atvejais reguliavimas yra labai griežtas ir draudžia institucinę prekybą kai kuriose rinkose.

Kaip jau minėjome, atotrūkis tarp institucinės prekybos ir mažmeninės prekybos, kalbant apie lengvą patekimą į finansų rinkas, sumažėjo dėl technologinės pažangos. Pavyzdžiui, bet kuris individualus prekiautojas dabar turi prieigą prie išvestinių finansinių priemonių, tokių kaip susitarimai dėl kainų skirtumo (CFD).

Jums reikia tik atidaryti realios prekybos sąskaitą brokerio įmonėje. Jeigu norite pradėti prekiauti įvairiomis finansinėmis priemonėmis, spauskite šią reklaminę juostą ir atidarykite realią sąskaitą „Admiral Markets“ įmonėje:

Kiti naudingi straipsniai

Apie Admiral Markets

Admiral Markets – brokeris, kurio veiklą reguliuoja atitinkamos institucijos, suteikia galimybę naudotis populiariausiomis pasaulyje prekybos platformomis ir prekiauti susitarimais dėl kainų skirtumo (CFD), akcijomis bei biržoje prekiaujamais fondais (ETF).

Šis turinys nėra ir neturėtų būti suprantamas kaip patarimas, rekomendacija, pasiūlymas ar skatinimas sudaryti sandorį dėl kokio nors finansinio instrumento. Atkreipkite dėmesį, kad ši analizė nėra tikslus dabartinės ar būsimos veiklos rodiklis ir kad rinkos sąlygos laikui bėgant gali keistis. Prieš priimdami sprendimą investuoti, kreipkitės į nepriklausomą finansų patarėją, kad įsitikintumėte, jog suprantate susijusią riziką.

Avatar-Admirals
Admirals Sprendimas „viskas viename“ – mokant, investuojant ir tvarkant savo pinigus

„Admirals“ – tai ne tik brokeris, bet ir finansų centras, siūlantis platų finansinių produktų ir paslaugų asortimentą. Mūsų dėka asmeninius finansus galite tvarkyti naudodamiesi „viskas viename“ sprendimu – investuojant, mokant ir tvarkant savo pinigus.