Kad Jūsų patirtis naršant mūsų svetainėje būtų pati geriausia, mes naudojame slapukus. Toliau naršydami šioje svetainėje duodate sutikimą dėl slapukų naudojimo. Daugiau informacijos bei tai, kaip galite pakeisti savo nuostatas, rasite mūsų Privatumo politikoje.
Daugiau informacijos Sutinku
81% proc. mažmeninių sąskaitų prarandami pinigai, prekiaujant CFD su šiuo teikėju. CFD yra sudėtingi instrumentai, dėl kurių kyla didelė rizika greitai prarasti pinigus taikant finansinį svertą. 81% neprofesionaliųjų investuotojų sąskaitų prarandami pinigai prekiaujant CFD su šiuo teikėju. Turėtumėte pagalvoti, ar suprantate, kaip veikia CFD ir ar galite sau leisti prisiimti didelę riziką prarasti savo pinigus. expand_more

Kas yra infliacija ir kaip nuo jos apsisaugoti?

Birželis 18, 2020 11:19 Europe/Vilnius
Skaitymo trukmė: 11 min.

Infliacijos sąvoka atrodo gana pažįstama ir beveik kasdien ją galima aptikti daugelyje žiniasklaidos priemonių. Vis tik ne visi tiksliai žino:

  • kas yra infliacija,
  • kaip ji apskaičiuojama,
  • kokie yra skirtingi infliacijos tipai,
  • kaip apsisaugoti nuo infliacijos ir
  • kokios yra šio ekonominio reiškinio priežastys.

Jeigu jus domina atsakymai į visus šiuos ir dar daugiau klausimų, tada šis straipsnis kaip tik jums. Tad pradėkime!

Kas yra infliacija ir kaip nuo jos apsisaugoti?

Kas yra infliacija?

Kaip apibrėžia Europos centrinis bankas:

Infliacija tai didelio masto prekių ir paslaugų kainų lygio kilimas, o ne atskirų prekių pabrangimas.

Rinkos ekonomikoje prekių ir paslaugų kainos nuolat kinta. Kai kurios kainos kyla, kitos mažėja. Kalbėdami apie infliaciją, mes kalbame apie kylančias kainas, dėl kurių galime nusipirkti mažiau prekių ir paslaugų, pavyzdžiui, už 1 eurą. Kitaip tariant, šio euro vertė yra mažesnė nei anksčiau.

Todėl kylanti infliacija lemia perkamosios galios sumažėjimą ir daro įtaką bendroms kainoms. Staigus vartotojų kainų kilimas gali sulėtinti ekonomiką, tačiau infliacija ne visada turėtų būti laikoma vien tik neigiamu reiškiniu.

Ekonomistai sutaria, kad nuolatinė infliacija atsiranda tada, kai šalies pinigų pasiūlos augimas lenkia ekonomikos augimą.

⚠️ Daugelis centrinių bankų visame pasaulyje taiko tinkamą pinigų politiką, kad vietinė infliacija neviršytų priimtinų ribų. Bendri išsivysčiusių šalių centrinių bankininkų tikslai yra infliacija nuo 2 % iki 3 %. Pavyzdžiui:

  • Europos centrinio banko (ECB) tikslas yra „šiek tiek mažesnė nei 2 %" infliacija, o
  • JAV Federalinių rezervų bankas (FED) siekia 2 % infliacijos.

Kai jau išsiaiškinome, kas yra infliacija, pažiūrėkime, kaip ji apskaičiuojama ir kurios priemonės šiam rodikliui matuoti yra dažniausiai naudojamos?

Kaip skaičiuojama infliacija?

Infliacijos skaičiavimas atliekamas skirtingais būdais, atsižvelgiant į aptariamų prekių ir paslaugų rūšis.

Populiariausias infliacijos apskaičiavimo rodiklis yra vartotojų kainų indeksas (angl. Customer Price Index, CPI), tačiau yra ir kitų kainų augimo matavimo rodiklių, pavyzdžiui, gamintojų kainų indeksas (angl. Producer Price Index, PPI). Kiti rodikliai naudojami daug rečiau, todėl panagrinėsime išsamiau šiuos atskirai paminėtus.

1️⃣ Vartotojų kainų indeksas

Vartotojų kainų indeksas matuoja procentinį namų ūkių dažnai naudojamų prekių ir paslaugų krepšelio kainų pokytį.

Šis ekonominis rodiklis yra naudojamas infliacijai apskaičiuoti daugelyje pasaulio šalių. Žinoma, krepšeliai, pagal kuriuos apskaičiuojamas šis rodiklis, gali būti skirtingi. Dažnai galite sutikti terminą „pagrindinė infliacija", kuris dažniausiai reiškia prekių ir paslaugų krepšelį, išskyrus maisto ir energijos produktus.

2️⃣ Gamintojo kainų indeksas

Gamintojų kainų indeksas yra infliacijos matas, kurį sudaro indeksų grupė, matuojanti vidutinius vietinių prekių ir paslaugų gamintojų pardavimo kainų pokyčius per tam tikrą laiką.

Šis rodiklis matuoja kainų pokyčius pardavėjo, o ne pirkėjo atžvilgiu. Vienose šalyse šis rodiklis skaičiuojamas pagal ketvirčio ir metinius duomenis, kitose šalyse, tokiose kaip JAV, Vokietija, Prancūzija ir kt., šis rodiklis apskaičiuojamas kas mėnesį.

Sužinokite, kaip rinkų prekyboje panaudoti informaciją apie infliaciją ir kitus ekonominius rodiklius „Admiral Markets" prekybos mokymuose. Junkitės nemokamai, paspaudę šią reklaminę juostą!

Prekiautojų mokymuose sužinokite, kaip prekiauti infliacija

Kaip skirstoma infliacija?

Išsiaiškinę, kas yra infliacija ir kaip ji apskaičiuojama, pažiūrėkime, kokie yra pagrindiniai infliacijos tipai, atsižvelgiant į kainų augimo dydį, ir kurie iš jų yra tinkami ekonomikai, o kurie yra žalingi.

Lėta infliacija

Lėta infliacija yra tada, kai kainos per metus padidėja 3 % ar mažiau. Ekonomikos augimui tokia infliacija yra naudinga.

Dėl tokio švelnaus infliavimo vartotojai tikisi, kad kainos ir toliau kils. Tai skatina paklausą. Vartotojai perka dabar, kad ateityje išvengtų didesnių kainų.

Šliaužianti infliacija

Šliaužiančioji infliacija reiškia 3–10 % kainų augimą per metus. Kylanti infliacija per greitai šildo ekonomiką.

Toks infliacijos tempas, reiškia, kad žmonės pradeda pirkti daugiau nei reikia tik tam, kad rytoj išvengtų aukštesnių kainų. Paklausa yra tokia didelė, kad tiekėjai nespėja jos patenkinti. O blogiausia, kad darbo užmokestis taip pat negali palaikyti paklausos. Dėl to įprastos prekės ir paslaugos yra nepasiekiamos daugumai žmonių.

Šuoliuojanti infliacija

Šuoliuojanti infliacija siekia ir viršija 10 %. Tai pradeda kelti chaosą ekonomikoje.

Pinigai pradeda prarasti vertę taip greitai, kad verslo ir darbuotojų pajamos negali prilygti išlaidoms ir greitai kylančioms kainoms.

Tokiais atvejais užsienio investuotojai pradeda vengti tokios šalies. Ekonomika ima nykti, o pasitikėjimas politiniais lyderiais – byrėti. Bet kokia kaina reikia užkirsti kelią šuoliuojančiai infliacijai.

Hiperinfliacija

Hiperinfliacijos atveju kainos padidėja daugiau kaip 50 % per mėnesį. Tai labai retas reiškinys.

Tiesą sakant, dauguma hiperinfliacijos atvejų įvyko tada, kai vyriausybės spausdino pinigus, patenkinti karo reikmėms:

  • 1920 m. Vokietija,
  • 2000 m. Zimbabvė arba
  • 2010 m. Venesuela.

Stagfliacija

Stagfliacija atsiranda tada, kai ekonomikos augimas sustingsta, tačiau kainų infliacija tęsiasi.

Tai atrodo labai prieštaringas, netgi neįmanomas teiginys. Kaip gali pakilti kainos, jeigu nebus pakankamai paklausos ekonomikos augimui skatinti?

Tačiau tai atsitiko, kai aštuntajame dešimtmetyje JAV atsisakė aukso standarto. Po to, kai dolerio vertė nebebuvo susieta su auksu, ji krito. Tuo pat metu staigiai šoktelėjo aukso kaina.

Defliacija

Defliacija – tai infliacijai priešingas reiškinys. Defliacijai būdingos mažėjančios kainos ir ji dažnai įvyksta, kai sprogsta turto burbulas.

Būtent taip atsitiko ir atsitiko su būsto paskolomis 2008 m. pasaulinės finansų krizės metu.

Apskritai defliacija yra nerimą keliantis signalas, dažnai lydimas ekonomikos nuosmukio, o jeigu kainos ir toliau krenta ilgesnį laiką, tai gali reikšti depresiją. Per 1929 m. didžiąją depresiją kainos krito 10 % per metus. Prasidėjus defliacijai, infliaciją sustabdyti yra sunkiau.

Premium analitika – visa informacija apie infliaciją ir kiti ekonominiai duomenys

Infliacija ir jos priežastys

Infliacijos priežastys gali būti įvairios, skatinančios kainų kilimą arba mažėjimą ekonomikoje. Tačiau paprastai infliacija atsiranda dėl padidėjusių gamybos išlaidų arba padidėjusių produktų ir paslaugų paklausos. Pažvelkime į tai, kas sukelia infliaciją, arba šiuos du atvejus išsamiau.

1️⃣ Išlaidų infliacija

Išlaidas arba sąnaudas didinanti infliacija atsiranda, kai kainos kyla dėl kylančių gamybos išlaidų, tokių kaip žaliavos ar darbuotojų atlyginimai.

Prekių paklausa nepakito, o prekių pasiūla sumažėjo, atsižvelgiant į padidėjusias gamybos sąnaudas. Dėl to padidėjusios gatavų gaminių kainos padidina gamybos sąnaudas vartotojams.

Brangesnės žaliavos

Vienas pagrindinių išlaidų infliacijos požymių gali būti pastebimas kylančios naftos ar metalo kainos, nes tai yra reikšmingos gamybos žaliavos.

Pavyzdžiui, jeigu padidės vario kainos, įmonės, kurios savo gaminiams naudoja varį, gali padidinti savo prekių kainas. Tada verslas vartotojams perduos didesnes žaliavų sąnaudas.

Rezultatas yra aukštesnės kainos vartotojams, nekeičiant jų vartojamų produktų paklausos – išlaidų infliacija.

Didesni atlyginimai

Atlyginimai taip pat daro įtaką gamybos sąnaudoms ir paprastai yra didžiausios įmonės išlaidos. Kai ekonomika vystosi, o nedarbo lygis yra žemas, gali pritrūkti darbo jėgos arba darbuotojų.

Savo ruožtu įmonės didina atlyginimus, kad pritrauktų kvalifikuotus darbuotojus, o tai lemia padidėjusias įmonės gamybos sąnaudas. Jeigu įmonė padidina kainas dėl padidėjusio darbuotojų atlyginimo, vėl atsiranda išlaidų infliacija.

2️⃣ Paklausos infliacija

Paklausos infliaciją gali sukelti padidėjusi vartotojų paklausa tam tikram produktui ar paslaugai. Kai ekonomikoje padidėja prekių paklausa, kainos kyla, o rezultatas yra paklausos infliacija.

Vartotojų pasitikėjimas paprastai yra didelis, kai žemas nedarbas ir kyla atlyginimai, todėl didėja jų išlaidos. Ekonominė plėtra daro tiesioginį poveikį vartotojų išlaidų lygiui ekonomikoje, o tai gali sukelti didelę produktų ir paslaugų paklausą.

Augant tam tikros prekės ar paslaugos poreikiui, turima pasiūla mažėja. Kai prekių yra mažiau, vartotojai nori mokėti daugiau, kad gautų produktą, vadovaudamiesi ekonominiu pasiūlos ir paklausos principu. Dėl paklausos infliacijos padidėja kainos.

Infliacijai svarbų vaidmenį vaidina ir įmonės, ypač jeigu jos gamina populiarius produktus. Bendrovė gali kelti kainas vien todėl, kad vartotojai nori mokėti daugiau už jos produktą. Didesnė vartotojų paklausa suteikia korporacijoms galimybę padidinti kainas.

Kam naudinga infliacija?

1️⃣ Nors vartotojai neturi didelės naudos iš infliacijos, investuotojai gali gauti naudos iš kylančių vartotojų kainų, turėdami vertybinių popierių atitinkamose finansų rinkose. Pavyzdžiui, tie, kurie investavo į energetikos bendrovių akcijas, gali gauti naudos iš kylančių akcijų kainų, kylant energijos kainoms.

2️⃣ Kai kurios įmonės gauna pelną iš infliacijos, jeigu dėl padidėjusios paklausos gali parduoti daugiau savo produktų. Pavyzdžiui, jeigu ekonomika vystosi, o būsto paklausa yra didelė, būsto bendrovės gali nustatyti didesnes būsto pardavimo kainas. Kitaip tariant, infliacija gali suteikti verslui galią ir padidinti pelno maržas.

Jeigu pelno maržos didėja, tai reiškia, kad kainos, kurias įmonės taiko už savo produktus, didėja greičiau nei gamybos sąnaudos. Be to, verslo savininkai gali sąmoningai stabdyti pasiūlą rinkoje, kad kainos galėtų pakilti iki jiems palankaus lygio.

3️⃣ Tie, kurie ima paskolas, taip pat gali gauti naudos iš infliacijos, nes kylančios kainos reiškia, kad jų skolos vertė mažėja. Kuo didesnis infliacijos lygis, tuo mažesnė būsimų mokėjimų našta skolininkams.

Atidarykite nemokamą demonstracinę prekybos sąskaitą ir išbandykite rinkų prekybą:

Atidarykite
demonstracinę sąskaitą

Infliacija ir Investicijos į finansų rinkas

Kad galėtumėte išlaikyti ir padidinti savo kapitalą, nepaisant infliacijos, turite pasinaudoti pajamų šaltiniu, kuris, nepaisant visų išlaidų, viršytų infliacijos lygį – tai investicijos į finansų rinkas.

Finansų rinkos suteikia jums daugybę galimybių investuoti į skirtingas aktyvų klases, pavyzdžiui:

Pažvelkime į kai kurių populiariausių 2019 metų finansinių priemonių rezultatus ir kurie kalba patys už save:

Šiuos duomenis pateikia Charlie Bilello, „Compound Capital Advisors" įkūrėjas ir generalinis direktorius.

⚠️ Žinoma, kaip ir visos kitos investicijos, investicijos į finansų rinkas yra rizikinga veikla. Atminkite, kad ankstesni rezultatai nėra patikimas būsimų rezultatų arba būsimo pelno rodiklis.

Kaip pradėti investuoti į finansų rinkas?

Pradėti investuoti į finansų rinkas, kad apsisaugotumėte nuo infliacijos, galite atlikę šiuos tris paprastus veiksmus:

  1. Atidarykite akcijų prekybos sąskaitą.
  2. Atsisiųskite savo akcijų prekybos platformą.
  3. Atidarykite naujo įsakymo langą ir sudarykite savo pirmąjį sandorį!

MetaTrader 5 prekybos sąskaitoje prekiaukite infliacija

Kaip atidaryti akcijų prekybos sąskaitą su „Admiral Markets"?

Jeigu norite atidaryti prekybos sąskaitą, jums tereikia apsilankyti „Admiral Markets" svetainėje ir paspausti žalią mygtuką viršuje, dešinėje, „Pradėti prekiauti“:

Pradėti prekiauti infliacija su Admiral Markets

Tada atsidariusiame lange užpildykite reikiamą informaciją:

Užsiregistruokite Admiral Markets įmonėje ir prekiaukite infliacija

Tai atlikę, galėsite prisijungti prie Prekiautojo kabineto. Šioje srityje galite atidaryti įvairių tipų prekybos ir investavimo sąskaitas:

Pasirinkite prekybos sąskaitą ir prekiaukite infliacija

Paspaudę žalią mygtuką, pavadintą „Atidaryti realią prekybinę sąskaitą", toliau galite pasirinkti norimą atidaryti sąskaitą (pavyzdžiui, „Trade.MT5").

Kai visa tai bus atlikta ir jūsų paraiška bus patvirtinta, galite pasiruošti ir atsisiųsti „MetaTrader 5" prekybos platformą.

Atsisiųskite prekybos platformą ir prekiaukite infliacija

O toliau tiesiog atlikite savo kompiuterio nurodymus, kad galėtumėte atsisiųsti „MetaTrader 5" vertybinių popierių prekybos platformą. Jeigu norite išsamiau sužinoti, kaip atsisiųsti ir įdiegti „MetaTrader 5" prekybos platformą, žiūrėkite šį mokomąjį vaizdo įrašą:

Infliacija – išvada

Jūs jau supratote, kad infliacija reiškia ne atskirų prekių, bet prekių ir paslaugų kainų lygio augimą dideliu mastu. Dėl šio reiškinio už tam tikrą pinigų sumą galima nusipirkti mažiau prekių ir paslaugų. Jeigu norite sužinoti, kokia infliacija yra šalyje, dažniausiai turėsite sekti vietinio statistikos biuro paskelbtą vartotojų kainų indeksą (CPI).

Lėta infliacija (mažiau nei 3 % išsivysčiusiose šalyse) yra naudinga ekonomikos augimui, todėl centriniai bankai nustato infliacijos tikslus. Jeigu infliacija smarkiai viršija centrinio banko nustatytą lygį, ji pradeda kliudyti ekonomikos plėtrai ir tampa problema. Tačiau neigiama infliacija (defliacija) taip pat sukelia sunkumų.

Jeigu norite išvengti savo kapitalo praradimo dėl kylančių kainų, verta sutelkti dėmesį į investicijas, kurių grąža yra didesnė nei infliacija. Tam labai tinka investicijos į finansų rinkas.

Admiral Markets prekybos sąskaita – prekybai infliacija

Kiti naudingi straipsniai

Apie Admiral Markets

Admiral Markets – brokeris, kurio veiklą reguliuoja atitinkamos institucijos, suteikia galimybę naudotis populiariausiomis pasaulyje prekybos platformomis ir prekiauti susitarimais dėl kainų skirtumo (CFD), akcijomis bei biržoje prekiaujamais fondais (ETF).

Šis turinys nėra ir neturėtų būti suprantamas kaip patarimas, rekomendacija, pasiūlymas ar skatinimas sudaryti sandorį dėl kokio nors finansinio instrumento. Atkreipkite dėmesį, kad ši analizė nėra tikslus dabartinės ar būsimos veiklos rodiklis ir kad rinkos sąlygos laikui bėgant gali keistis. Prieš priimdami sprendimą investuoti, kreipkitės į nepriklausomą finansų patarėją, kad įsitikintumėte, jog suprantate susijusią riziką.