Kas yra infliacija, kokios jos priežastys?

Infliacijos sąvoka atrodo gana pažįstama, o dabar ją kasdien galima aptikti daugelyje žiniasklaidos priemonių. Šiame straipsnyje papasakosime apie tai, kas yra infliacija, aptarsime skirtingas jos rūšis, pažvelgsime į priežastis ir parodysime, kaip ją apskaičiuoti.

Kas yra infliacija?

Infliacija yra natūralus reiškinys, atsirandantis, kai yra pasoūlos ir paklausos disbalansas. Tiesioginė infliacijos pasekmė yra perkamosios galios praradimas, tai yra, turėdami tuos pačius pinigus, kuriuos turėjote anksčiau, turite mažiau galimybių įsigyti prekių ir paslaugų.  

Kad pasiektų ekonomikos augimo tikslus, įvairios pasaulio ekonomikos turi priemonių koreguoti savo fiskalinę ir pinigų politiką. Daugelis centrinių bankų visame pasaulyje taiko tokią pinigų politiką, kad vietinė infliacija neviršytų priimtinų ribų.

Bendri išsivysčiusių šalių centrinių bankų tikslai yra infliacija nuo 2 iki 3 procentų. Pavyzdžiui: ECB ir FED tikslas yra 2 procentų infliacija.

Kaip skirstoma infliacija?

Pažiūrėkime, kokie yra pagrindiniai infliacijos tipai, atsižvelgiant į kainų augimo dydį, ir kurie iš jų yra baudingi ekonomikai, o kurie žalingi.

Lėta infliacija

Dėl tokio švelnaus infliavimo vartotojai tikisi, kad kainos ir toliau kils. Tai skatina paklausą. Vartotojai perka dabar, kad ateityje išvengtų didesnių kainų.

Šliaužianti infliacija

Toks infliacijos tempas, reiškia, kad žmonės pradeda pirkti daugiau, nei reikia tik tam, kad rytoj išvengtų aukštesnių kainų. Paklausa yra tokia didelė, kad tiekėjai nespėja jos patenkinti. O blogiausia, kad darbo užmokestis taip pat negali palaikyti paklausos. Dėl to įprastos prekės ir paslaugos yra nepasiekiamos daugumai žmonių.

Šuoliuojanti infliacija

Pinigai pradeda prarasti vertę taip greitai, kad verslo ir darbuotojų pajamos negali prilygti išlaidoms ir greitai kylančioms kainoms.

Tokiais atvejais užsienio investuotojai pradeda vengti tokios šalies. Ekonomika ima nykti, o pasitikėjimas politiniais lyderiais – byrėti. Bet kokia kaina reikia užkirsti kelią šuoliuojančiai infliacijai.

Hiperinfliacija

Tiesą sakant, dauguma hiperinfliacijos atvejų įvyko tada, kai vyriausybės spausdino pinigus, patenkinti karo reikmėms:

• 1920 metais Vokietija
• 2000 metais Zimbabvė
• 2010 metais Venesuela

Stagfliacija

Tai atrodo labai prieštaringas, netgi neįmanomas teiginys. Kaip gali pakilti kainos, jeigu nebus pakankamai paklausos ekonomikos augimui skatinti?

Tačiau taip atsitiko, kai aštuntajame dešimtmetyje JAV atsisakė aukso standarto. Po to, kai dolerio vertė nebebuvo susieta su auksu, ji krito. Tuo pat metu staigiai šoktelėjo aukso kaina.

Defliacija

Būtent taip atsitiko ir atsitiko su būsto paskolomis 2008 metų pasaulinės finansų krizės metu.

Apskritai defliacija yra nerimą keliantis signalas, dažnai lydimas ekonomikos nuosmukio, o jeigu kainos ir toliau krenta ilgesnį laiką, tai gali reikšti depresiją. Per 1929 metų didžiąją depresiją kainos krito 10 procentų per metus. Prasidėjus defliacijai, infliaciją sustabdyti yra sunkiau.

Kaip skaičiuojama infliacija?

Infliacija skaičiuojama skirtingais būdais, atsižvelgiant į aptariamų prekių ir paslaugų rūšis.

Populiariausias infliacijos apskaičiavimo rodiklis yra vartotojų kainų indeksas (angl. Customer Price Index, CPI), tačiau yra ir kitų kainų augimo matavimo rodiklių, pavyzdžiui, gamintojų kainų indeksas (angl. Producer Price Index, PPI). Kiti rodikliai naudojami daug rečiau, todėl panagrinėsime išsamiau šiuos paminėtus.

1️⃣ Vartotojų kainų indeksas – CPI

Šis ekonominis rodiklis yra naudojamas infliacijai apskaičiuoti daugelyje pasaulio šalių. Žinoma, krepšeliai, pagal kuriuos apskaičiuojamas šis rodiklis, gali būti skirtingi. Dažnai galite sutikti terminą „pagrindinė infliacija", kuris dažniausiai reiškia prekių ir paslaugų krepšelį, išskyrus maisto ir energijos produktus.

2️⃣ Gamintojų kainų indeksas – PPI

Šis rodiklis matuoja kainų pokyčius pardavėjo, o ne pirkėjo atžvilgiu. Vienose šalyse šis rodiklis skaičiuojamas pagal ketvirčio ir metinius duomenis, kitose šalyse, tokiose kaip JAV, Vokietija, Prancūzija ir kt., šis rodiklis apskaičiuojamas kas mėnesį.

Sužinokite, kaip rinkų prekyboje panaudoti informaciją apie infliaciją ir kitus ekonominius rodiklius „Admirals" prekybos mokymuose. Junkitės nemokamai, paspaudę šią reklaminę juostą!

Infliacija ir jos priežastys

Infliacijos priežastys gali būti įvairios, skatinančios kainų kilimą arba mažėjimą ekonomikoje. Tačiau paprastai infliacija atsiranda dėl padidėjusių gamybos išlaidų arba padidėjusių produktų ir paslaugų paklausos. Pažvelkime į tai, kas sukelia infliaciją, tai yra aptarkime šiuos du atvejus išsamiau.

1️⃣ Išlaidų infliacija

Prekių paklausa nepakito, o prekių pasiūla sumažėjo, atsižvelgiant į padidėjusias gamybos sąnaudas. Dėl to padidėjusios gatavų gaminių kainos padidina gamybos sąnaudas vartotojams.

• Brangesnės žaliavos

Vienas pagrindinių išlaidų infliacijos požymių gali būti kylančios naftos ar metalo kainos, nes tai yra reikšmingos gamybos žaliavos.

Pavyzdžiui, jeigu padidės vario kainos, įmonės, kurios savo gaminiams naudoja varį, gali padidinti savo prekių kainas. Tada verslas vartotojams perduos didesnes žaliavų sąnaudas.

Rezultatas yra aukštesnės kainos vartotojams, nekeičiant jų vartojamų produktų paklausos – išlaidų infliacija.

• Didesni atlyginimai

Atlyginimai taip pat daro įtaką gamybos sąnaudoms ir paprastai yra didžiausios įmonės išlaidos. Kai ekonomika vystosi, o nedarbo lygis yra žemas, gali pritrūkti darbo jėgos arba darbuotojų.

Savo ruožtu įmonės didina atlyginimus, kad pritrauktų kvalifikuotus darbuotojus, o tai lemia padidėjusias įmonės gamybos sąnaudas. Jeigu įmonė padidina kainas dėl padidėjusio darbuotojų atlyginimo, vėl atsiranda išlaidų infliacija.

2️⃣ Paklausos infliacija

Vartotojų pasitikėjimas paprastai yra didelis, kai žemas nedarbas ir kyla atlyginimai, todėl didėja jų išlaidos. Ekonominė plėtra daro tiesioginį poveikį vartotojų išlaidų lygiui ekonomikoje, o tai gali sukelti didelę produktų ir paslaugų paklausą.

Augant tam tikros prekės ar paslaugos poreikiui, turima pasiūla mažėja. Kai prekių yra mažiau, vartotojai nori mokėti daugiau, kad gautų produktą, vadovaudamiesi ekonominiu pasiūlos ir paklausos principu. Dėl paklausos infliacijos padidėja kainos.

Infliacijai svarbų vaidmenį vaidina ir įmonės, ypač jeigu jos gamina populiarius produktus. Bendrovė gali kelti kainas vien todėl, kad vartotojai nori mokėti daugiau už jos produktą. Didesnė vartotojų paklausa suteikia korporacijoms galimybę padidinti kainas.

Kam naudinga infliacija?

• 1️⃣ Nors vartotojai neturi didelės naudos iš infliacijos, investuotojai gali gauti naudos iš kylančių vartotojų kainų, turėdami vertybinių popierių atitinkamose finansų rinkose. Pavyzdžiui, tie, kurie investavo į energetikos bendrovių akcijas, gali gauti naudos iš kylančių akcijų kainų, kylant energijos kainoms.
•  
• 2️⃣ Kai kurios įmonės gauna pelną iš infliacijos, jeigu dėl padidėjusios paklausos gali parduoti daugiau savo produktų. Pavyzdžiui, jeigu ekonomika vystosi, o būsto paklausa yra didelė, būsto bendrovės gali nustatyti didesnes būsto pardavimo kainas. Kitaip tariant, infliacija gali suteikti verslui galią ir padidinti pelno maržas.
•  
• Jeigu pelno maržos didėja, tai reiškia, kad kainos, kurias įmonės taiko už savo produktus, didėja greičiau nei gamybos sąnaudos. Be to, verslo savininkai gali sąmoningai stabdyti pasiūlą rinkoje, kad kainos galėtų pakilti iki jiems palankaus lygio
•  
• 3️⃣ Tie, kurie ima paskolas, taip pat gali gauti naudos iš infliacijos, nes kylančios kainos reiškia, kad jų skolos vertė mažėja. Kuo didesnis infliacijos lygis, tuo mažesnė būsimų mokėjimų našta skolininkams.

Tuo tarpu didžiausi pralaimėtojai dėl infliacijos šuolio bus taupytojai, tie, kurie laiko savo santaupas grynaisiais (banko indėlius). Jie patirs didžiausius nuostolius dėl didelės infliacijos, nes kylančios kainos suryja perkamąją galią. Neatsitiktinai infliacija vadinama tyliąją pinigų žudike. 

Sužinokite, ką daryti norint apsisaugoti nuo infliacijos, mūsų straipsnyje Kur investuoti ir kaip apsisaugoti nuo infliacijos?

Daugiau informacijos apie infliaciją Lietuvoje galite rasti šiame Lietuvos Banko puslapyje: https://www.lb.lt/lt/infliacija.

Kas yra infliacija – išvada

Kaip jau supratote, infliacija reiškia ne atskirų prekių ar paslaugų, bet prekių ir paslaugų kainų lygio augimą dideliu mastu. Dėl šio reiškinio už tam tikrą pinigų sumą galima nusipirkti mažiau prekių ir paslaugų.

Jeigu norite sužinoti, kokia infliacija yra šalyje, dažniausiai turėsite sekti vietinio statistikos biuro paskelbtą vartotojų kainų indeksą (CPI).

Lėta infliacija (mažiau nei 3 procentai išsivysčiusiose šalyse) yra naudinga ekonomikos augimui, todėl centriniai bankai nustato infliacijos tikslus. Jeigu infliacija smarkiai viršija centrinio banko nustatytą lygį, ji pradeda kliudyti ekonomikos plėtrai ir tampa problema. Tačiau neigiama infliacija (defliacija) taip pat sukelia sunkumų.

Jeigu norite išvengti savo kapitalo praradimo dėl kylančių kainų, verta sutelkti dėmesį į investicijas, kurių grąža yra didesnė nei infliacija. Tam labai tinka investicijos į finansų rinkas.

Svarbūs klausimai apie infliaciją 

Kiti naudingi straipsniai

• Apie kiekybinio skatinimo programą arba kas yra kiekybinis skatinimas
• Dow teorija ir jos pritaikymas rinkų prekyboje
• CFD ir Forex grafikai | Pagrindinės grafikų figūros

Apie „Admirals“

„Admirals“ – brokeris, kurio veiklą reguliuoja atitinkamos institucijos, suteikia galimybę naudotis populiariausiomis pasaulyje prekybos platformomis ir prekiauti susitarimais dėl kainų skirtumo (CFD), akcijomis bei biržoje prekiaujamais fondais (ETF).

Šis turinys nėra ir neturėtų būti suprantamas kaip patarimas, rekomendacija, pasiūlymas ar skatinimas sudaryti sandorį dėl kokio nors finansinio instrumento. Atkreipkite dėmesį, kad ši analizė nėra tikslus dabartinės ar būsimos veiklos rodiklis ir kad rinkos sąlygos laikui bėgant gali keistis. Prieš priimdami sprendimą investuoti, kreipkitės į nepriklausomą finansų patarėją, kad įsitikintumėte, jog suprantate susijusią riziką.