Kas yra BVP

✺ Pasak Tarptautinio valiutos fondo, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per pastaruosius du dešimtmečius sparčiai augo, o ekonomika sugrįžo prie augimo po nedidelės recesijos.

✺ Europos Komisijos duomenimis 2024 metais Lietuvos BVP augimas siekė 2,2 %, o 2025 metais prognozuojamas 3 % augimas, BVP augimą dažniausiai skatina stipri privati vartojimo paklausa ir paslaugų eksportas.

Taigi, kas yra BVP? Kaip jis apskaičiuojamas? Kokie yra BVP tipai? Koks gali būti BVP poveikis finansų rinkoms? Šiame straipsnyje aptarsime šiuos ir daugelį kitų klausimų.

Ši medžiaga skirta tik informaciniams tikslams, tai nėra finansinė konsultacija. Prieš priimdami investicinius sprendimus, pasikonsultuokite su finansų patarėju.

Kas yra BVP arba bendrasis vidaus produktas?

Paprasčiau sakant, BVP parodo, už kokią pinigų sumą buvo sukurta prekių ir paslaugų šalies viduje per tam tikrą laikotarpį. Tai tarsi „sveikatos pažymėjimas“ šalies ekonomikai.

BVP atlieka keletą svarbių funkcijų:

BVP gali būti išreiškiamas keliais skirtingais rodikliais, kurie padeda geriau suprasti ekonomikos būklę:

Nominalus BVP

Nominalus BVP parodo bendrą prekių ir paslaugų vertę einamosiomis kainomis. Tai reiškia, kad į šį rodiklį įtraukiamas ir infliacijos poveikis. Pavyzdžiui, jeigu nominalus BVP padidėjo 10 %, tai nebūtinai reiškia, kad ekonomika išaugo 10 %. Dalis to augimo gali būti susijusi su kainų kilimu.

Norint gauti tikslesnį vaizdą apie ekonomikos augimą, paprastai naudojamas realusis BVP.

• 2023 metais Lietuvos nominalus BVP buvo 73,8 mlrd. eurų.

BVP vienam gyventojui

Šis rodiklis parodo, koks BVP tenka vienam šalies gyventojui. Jis apskaičiuojamas nominalų arba realų BVP padalijus iš šalies gyventojų skaičiaus. BVP vienam gyventojui dažnai naudojamas kaip šalies ekonominės gerovės ir gyvenimo lygio matas. Tačiau šis rodiklis neatskleidžia pajamų pasiskirstymo visuomenėje.

• 2023 metais Lietuvos nominalus BVP buvo 73,8 mlrd. eurų, o gyventojų skaičius – 2,8 mln., tad BVP vienam gyventojui – apie 26 357 eurus.

BVP augimas

BVP augimas parodo, kaip keitėsi šalies ekonomikos dydis per tam tikrą laikotarpį, lyginant su ankstesniu laikotarpiu. Šis rodiklis išreiškiamas procentais. Teigiamas BVP augimas rodo ekonomikos plėtrą, o neigiamas – recesiją.

• 2023 metais, palyginus su 2022 metais, BVP augimas Lietuvoje smuko 0,3 %, tai reiškia, kad ekonomika per metus susitraukė 0,3 %.

BVP struktūra

BVP struktūra parodo, kokią dalį BVP sukuria skirtingi ekonomikos sektoriai: paslaugos, pramonė ir žemės ūkis. Ši informacija padeda suprasti, kurie sektoriai yra pagrindiniai šalies ekonomikai ir kaip jie keičiasi laikui bėgant.

• Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje didžiausią dalį BVP sukuria paslaugų sektorius, po to seka pramonė, o mažiausią – žemės ūkis.

BVP defliatorius

BVP defliatorius yra kainų indeksas, naudojamas nominaliam BVP konvertuoti į realųjį BVP. Jis parodo, kiek kainų pokyčiai paveikė nominalų BVP augimą. Realusis BVP apskaičiuojamas nominalų BVP padalijus iš BVP defliatoriaus. Realusis BVP atspindi tikrąjį ekonomikos augimą, pašalinus infliacijos poveikį.

• Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis, 2023 metais BVP defliatoriaus augimas Lietuvoje siekė 9,0 %.

Jeigu norite sužinoti daugiau apie ekonominius rodiklius ir jų poveikį finansų rinkoms, siūlome jums galimybę dalyvauti mūsų nemokamuose seminaruose internetu:

Kaip apskaičiuojamas BVP

Galimi trys skirtingi BVP skaičiavimo būdai:

Teoriškai, jeigu teisingai apskaičiuota, pagal visus tris būdus turėtume gauti tą patį skaičių. Tačiau iš trijų metodų plačiausiai naudojamas išlaidų metodas, pagal kurį matuojamos visos ekonomikos išlaidos per tam tikrą laikotarpį.

Visos ekonomikos išlaidos apskaičiuojamos sudedant šiuos komponentus:

Ką mums gali pasakyti BVP?

Kaip ir daugelio kitų ekonominių ir finansinių rodiklių atveju, vienas skaičius paprastai nėra labai informatyvus. Tačiau palyginus BVP dydį arba jo kitimo tempą per kelis mėnesius, ketvirčius ar metus, galima daugiau sužinoti apie ekonomikos būklę. Iš tiesų, BVP augimo pokyčiai paprastai stebimi netgi atidžiau nei pats BVP.

Ekonomistai ir investuotojai paprastai mėgsta, kad ekonomika augtų stabiliai ir sveikai. Išsivysčiusiose ekonomikose, pavyzdžiui, JK ar JAV, BVP augimas 1,5–3 % per metus paprastai laikomas sveiku.

Spartesnis augimas gali sąlygoti susirūpinimą dėl infliacijos ir (arba) netvaraus ekonomikos burbulo. Lėtesnis augimas gali sąlygoti susirūpinimą dėl stagnacijos ir mažėjančių ekonominių standartų.

Besivystančioms ekonomikoms greitesnis augimo tempas gali būti laikomas sveiku. Pavyzdžiui, oficialūs skaičiai rodo, kad Kinijos ekonomika augo daugiau kaip 5 % per metus beveik tris dešimtmečius.

Kas atsitiks, jeigu BVP augimas nepateks į įprastas ribas?

Gero daikto irgi gali būti per daug. Per ilgas BVP augimas gali būti susijęs su didele infliacija, su kuria vyriausybės ir centriniai bankai siekia kovoti, paprastai didindami palūkanų normas. Didesnės palūkanų normos gali sulėtinti ekonomiką ir daryti poveikį daugumai finansų rinkų.

Žinoma, kai BVP mažėja, atsitinka priešingai, įmonės tuomet paprastai turi riboti savo lėšas, o kai kurie darbuotojai gali netekti darbo, dėl to gali sumažėti bendros ekonomikos išlaidos. Tai gali sukelti ekonomikos susitraukimą arba neigiamą augimą. Du ketvirčius iš eilės neigiamas BVP augimas paprastai vertinamas kaip recesija.

BVP poveikis finansų rinkoms

Aptarėme, kas yra BVP, kaip jis apskaičiuojamas ir kokiais dar statistiniais duomenimis, kuriuos galima gauti iš šio rodiklio, galime pasinaudoti. Tačiau kaip BVP pokyčiai veikia finansų rinkas? Šis santykis dažniausiai nėra vienareikšmis, o atsakant į šį klausimą reikėtų įvertinti daugybę veiksnių.

Pirma, BVP yra atsiliekantis rodiklis – jis skaičiuojamas retrospektyviai, žvelgiant atgal į aptariamą laikotarpį. Tuo tarpu, finansų rinkos paprastai yra žvelgiančios į ateitį ir jas labiau veikia lūkesčiai, kas nutiks ateityje. Todėl ir BVP gali labiausiai paveikti finansų rinkas tuomet, kai pakeis žmonių lūkesčius dėl to, kas bus ateityje.

Kitas dalykas, į kurį reikia atsižvelgti, yra tai, kad BVP paprastai veikia ir kitus kintamuosius, pavyzdžiui individualias pajamas, polinkį investicijoms ir infliaciją. Šie kintamieji savo ruožtu gali turėti tiesioginį poveikį dar kitiems rodikliams. 

Visi šie rodikliai gali turėti įtakos investicijoms, dažnai labiau tiesiogiai nei BVP. Todėl norėdami įvertinti arba numatyti visą BVP poveikio finansų rinkoms poveikį, turėtume atsižvelgti į šiuos antros, o kartais net ir trečios eilės efektus.

Toliau siūlome išsamiau panagrinėti BVP poveikį finansų rinkoms ir atskirai aptarti pagrindines turto klases.

„Forex“ rinka

Viena pagrindinių BVP sudedamųjų dalių yra eksportas, o išaugęs eksportas gali tiesiogiai ir teigiamą veikti valiutos vertę. Taigi verta pažvelgti ne tik į pagrindinį BVP skaičių, kad galėtume pamatyti, kas vyksta su šalies eksportu, ir gautume gauti naudingų įžvalgų apie valiutą.

Didelis BVP augimas gali sąlygoti infliacijos padidėjimą. Didelė infliacija savo ruožtu laikui bėgant paprastai mažina valiutos vertę, o tai gali neigiamai paveikti valiutų kursą.

Tačiau, jeigu šalies centrinis bankas nuspręs su infliacija kovoti didindamas palūkanų normas (dažniausia reakcija), tuomet palūkanų didinimas gali turėti teigiamos įtakos valiutos vertei.

Kadangi „Forex“ rinkoje prekiaujama poromis, svarbu lyginti BVP ir kitus skaičius, atsižvelgiant į abi valiutas, kurios sudaro valiutų porą. Prekiautojams paprastai yra sverbus skirtumas tarp dviejų valiutų BVP augimo tempų. Kur augimo tempas didesnis, tai paprastai signalizuoja didesnę vertę.

2020 m. gegužės 28 d. JAV Ekonominės analizės biuras paskelbė savo antrąjį 2020 m. pirmojo ketvirčio JAV BVP įvertį. Jų patikslintame įvertinime teigiama, kad JAV BVP sumažėjo 5 %, tai yra 0,2 % daugiau nei buvo jų ankstesnis 4,8 % įvertinimas, paskelbtas tų pačių metų balandžio 29 d.

Pateiktame grafike geltonai paryškinta žvakė atitinka minėto pranešimo laiką. Vėliau USD vertė per kelias ateinančias valandas nukrito:

Akcijos

Po 2008 metų finansų krizės S&P 500 krito daugiau kaip 40 %, o JAV BVP augimas sumažėjo maždaug devyniais procentiniais punktais nuo didžiausio 2005 m. taško iki žemiausio taško 2009 m., kai ekonomika susitraukė 2 %.

Nuo tada akcijų kainos smarkiai išaugo, nors BVP augimas buvo daug mažesnis. Pavyzdžiui, metinis JAV BVP augimas buvo mažesnis nei 2 % nuo 2008 m. nuosmukio. Per tą laiką S&P 500 vidutinis metinis prieaugis siekė daugiau kaip 27 %, neįskaitant dividendų.

Žemos palūkanų normos ir į ateitį orientuotas akcijų rinkų pobūdis gali būti dvi minėto skirtumo priežastys, bet gali būti ir kitų priežasčių.

Paprastai didesnės įmonės daugiau uždirba iš eksporto nei mažesnės įmonės. Tai reiškia, kad jų veikla greičiausiai gali priklausyti nuo daugelio skirtingų ekonomikų. Tai dar viena priežastis, kodėl jų rezultatai gali skirtis nuo nacionalinių BVP rodiklių.

Įmonės gali gaminti vienoje šalyje, parduoti kitoje, o būti listinguojamos trečioje, todėl ieškant sąsajų tarp BVP rodiklių ir bet kurios atskiros įmonės akcijų veiklos, reikėtų susipažinti su pagrindiniais verslo faktais.

Taip pat vertėtų gerai suprasti, ką konkreti įmonė veikia. Kad ir kaip blogėtų ekonomika, žmonėms vis tiek reikės pirkti maisto, vaistų ir komunalines paslaugas. Priešingai, tokių produktų, kaip automobiliai, skalbimo mašinos ir mobilieji telefonai, pirkimas greičiausiai nukentės esant nesveikai ekonomikai. Tad, akcijų kainos turėtų atitinkamai reaguoti.

Vienas poveikis gali būti daug labiau nuspėjamas. Dėl sudėtingo ryšio tarp BVP ir akcijų rinkos, taip pat tarp BVP ir valiutų kursų, tikėtina, kad BVP duomenų paskelbimo metu šiose dviejose rinkose svyravimai gali padidėti.

Prekiautojai, savo veikloje naudojantys smarkius svyravimus, turėtų pasiruošti ir atkreipti dėmesį į savo mėgstamus aktyvus maždaug tuo metu, kai skelbiami BVP duomenys.

Obligacijos

Spartus BVP augimas dažniausiai gali reikšti didesnį verslo ir vartotojų poreikį skolintis, o kartais – tai gali būti artėjančios infliacijos požymis. Tiek padidėjęs skolinimasis, tiek infliacija paprastai gali virsti aukštesnėmis palūkanų normomis, o tai gali mažinti įmonių obligacijų kainas.

Be to, didesnis įmonių skolinimasis dažnai gali būti vykdomas per įmonių obligacijas – tai yra didinant obligacijų pasiūlą rinkoje. Tai taip pat gali daryti spaudimą mažinti obligacijų kainas.

Ir atvirkščiai, mažėjantis BVP paprastai gali reikšti mažesnį infliacijos spaudimą ir skolinimosi paklausos mažėjimą, o tai gali reikšti mažesnes palūkanų normas ir, savo ruožtu, didesnes įmonių obligacijų kainas.

Daugelis investuotojų vyriausybių obligacijas paprastai laiko saugiu prieglobsčiu, o tai reiškia, kad jų paklausa linkusi išaugti blogesniais ekonominiais laikais (nuviliančių BVP rodiklių laikais), o kitais atvejais investuotojų susidomėjimas gali būti mažesnis.

Tai reiškia, kad atvirkštinis ryšys tarp BVP ir vyriausybės obligacijų kainų paprastai yra dar stipresnis nei įmonių obligacijų atveju.

Tai dažniausiai būdinga išsivysčiusioms ekonomikoms. Besivystančiose rinkose, jeigu BVP rodikliai pradės atrodyti taip prastai, kad vyriausybei gali būti sunku sumokėti savo skolas, neigiami BVP skaičiai gali lemti vyriausybės obligacijų kainų kritimą.

Žaliavos

Stiprus BVP augimas linkęs didinti pramoninių žaliavų paklausą. Tai gali būti varis, aliuminis ar nafta. Šios rūšies prekės gali būti linkusios augti, kai BVP bus stiprus.

Tas pats pasakytina apie su prabanga susijusias žaliavas, tokias kaip kava, cukrus ar kakava.

Priešingai su tomis žaliavomis, kurios paprastai laikomos saugiu investuotojų prieglobsčiu blogais ekonominiais laikotarpiais, pavyzdžiui, auksu, sidabru ar platina. Kai ekonomika yra sveika, jos dažniausiai atpigina.

Toliau pateiktame grafike matome, kad 2020 metais, vyraujant pasaulio ekonominiams sunkumams ir mažėjant BVP, aukso kaina pakilo:

BVP poveikio finansų rinkoms santrauka

Toliau pateiktoje lentelėje apibendrinamas BVP poveikis skirtingoms finansų rinkoms:

Kur sužinoti BVP dinamiką

BVP pokytis arba BVP dinamika, BVP augimo prognozės paprastai yra pateikiamos ekonominiuose pranešimuose, kuriuos periodiškai skelbia kiekvienos šalies statistikos tarnyba. 

JAV BVP skelbia JAV ekonominės analizės tarnyba, Europos Sąjungos BVP skelbia „Eurostatas“. Be to, pasaulinės organizacijos, tokios kaip TVF, paprastai vertina pagrindinių ekonomikų BVP dinamiką – tai pranešimai, kurie taip pat gali turėti įtakos finansų rinkoms. 

Kad prekiautojui nereikėtų naršyti puslapio po puslapio ir atskirai ieškoti makroekonominių duomenų, „Admirals“ savo klientams pateikia išsamų ekonominių naujienų kalendorių, kuriame galite rasti kiekvieno svarbaus ekonominio įvykio arba pranešimo paskelbimo datą ir laiką, reikšmę, ankstesnius duomenis, o kai rodiklis jau paskelbtas – nurodoma faktinė jo reikšmė. 

Su šalies BVP susijusios publikacijos paprastai yra skelbiamos kelis kartus kiekvieną ketvirtį, nes pirmiausia skelbiama preliminari reikšmė, paskui laikina ir galutinė. Prekiautojams reikėtų atsižvelgti į informaciją ir jos paskelbimo datas.

Kas yra BVP – apibendrinimas

Tikriausiai dabar jau galima aiškiau suprasti, kas yra BVP, koks gali būti šių duomenų poveikis finansų rinkoms ir kaip tai galima integruoti į investuotojo finansinę strategiją. Prieš pradedant naudoti bet kokį naują prekybos metodą ar strategiją realiose rinkose, būtų naudinga pirmiausia išbandyti jo veikimą virtualioje aplinkoje:

Ko jūs klausiate apie BVP:

Kiti naudingi straipsniai

• Kas atsitinka, kai padidinamos ECB palūkanų normos?
• Rinkos likvidumas – kokia rinka yra likvidi?
• Dow teorija ir jos pritaikymas rinkų prekyboje

Apie „Admirals“

„Admirals“ yra daug apdovanojimų pelnęs, pasauliniu mastu reguliuojamas „Forex“ ir CFD brokeris, siūlantis prekiauti daugiau kaip 8000 finansinių priemonių plačiai naudojamose prekybos platformose: „MetaTrader 4“ ir „MetaTrader 5“. Atraskite savo galimybes su „Admirals“.

INFORMACIJA APIE ANALITINĘ MEDŽIAGĄ:

Pateikti duomenys apima papildomą informaciją apie visas analizes, skaičiavimus, prognozes ar kitus panašius vertinimus ar informaciją (toliau – „Analizė“), skelbiamą „Admirals" interneto svetainėje. Prieš priimdami kokius nors investicinius sprendimus, atkreipkite dėmesį į šiuos dalykus:

1. Tai yra rinkodaros pranešimas. Ši Analizė skelbiama tik informaciniais tikslais ir jokiais atvejais neturėtų būti aiškinama kaip patarimas ar rekomendacija dėl investavimo. Šis pranešimas nėra parengtas pagal teisinius reikalavimus, skirtus skatinti investicinių tyrimų nepriklausomumą ir jam netaikomas joks draudimas, susijęs su investiciniais tyrimais.
2. Sprendimą dėl investavimo priima kiekvienas klientas pats, o „Admirals“ nebus laikoma atsakinga už jokius nuostolius ar žalą, atsiradusią dėl tokio sprendimo, nepriklausomai nuo to, ar jis buvo pagrįstas šia Analize, ar ne.
3. Siekdama užtikrinti savo klientų interesų apsaugą ir išlaikyti Analizės objektyvumą „Admirals“ sukūrė atitinkamas vidaus procedūras interesų konfliktų prevencijai ir valdymui.
4. Šią analizę parengė analitikas (toliau – autorius, (-ė). Autorė Livita Kretkovskienė, redaktorė, yra „Admirals“ darbuotoja. Šis turinys yra rinkodaros komunikacija ir nėra nepriklausomas finansinis tyrimas.
5. Nors siekiant užtikrinti visų Analizės šaltinių patikimumą ir visos informacijos pateikimą laiku, kuo įmanoma suprantamiau, tiksliau ir išsamiau, yra dedamos visos įmanomos pastangos, „Admirals“ negarantuoja Analizėje pateikiamos informacijos tikslumo ar išsamumo. Pateikti duomenys, kurie yra susiję su ankstesne veikla, nėra patikimas būsimų rezultatų rodiklis.
6. Analizės turinys neturėtų būti aiškinamas kaip išreikštas ar numanomas „Admirals“ pažadas, garantija ar implikacija, kad taikydamas Analizėje nurodytas strategijas klientas gaus pelno, o su tuo susiję kliento nuostoliai gali būti arba bus nedideli.
7. Svertinės priemonės (įskaitant sandorius dėl kainų skirtumo) yra spekuliacinio pobūdžio priemonės, dėl kurių gali būti patiriami nuostoliai arba gaunamas pelnas. Prieš pradėdami prekiauti turėtumėte įsitikinti, kad suprantate visą susijusią riziką.