Kas yra vertybiniai popieriai
|
Vertybinių popierių birža yra fizinė arba virtuali vieta, į kurią įmonės ir institucijos gali kreiptis dėl savo projektų arba tikslų įgyvendinimo finansavimo. |
Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra vertybiniai popieriai, kad galėtumėte geriau suprasti pagrindus ir atrasti potencialias investavimo galimybes.
Vertybinių popierių rinka gali pasiūlyti įvairių investavimo galimybių, bet svarbu suprasti susijusią riziką ir laikytis konservatyvaus pajamų ir taupaus išlaidų požiūrio.
Ši medžiaga skirta tik informaciniams tikslams, tai nėra finansinė konsultacija. Prieš priimdami investicinius sprendimus, pasikonsultuokite su finansų patarėju.
Kas yra vertybiniai popieriai?
|
Vertybiniai popieriai – tai tam tikri dokumentai, kurie patvirtina nuosavybės teises į tam tikras finansines priemones (pavyzdžiui, akcijas) arba skolos įsipareigojimus (pavyzdžiui, obligacijas).
Šiuolaikinėje ekonomikoje jie dažnai yra svarbi investavimo ir kapitalo pritraukimo priemonė. |
Kitaip dar galima pasakyti, kad vertybiniai popieriai tai yra finansinės sutartys, pagal kurias savininkui paprastai suteikiama tam tikra turto dalis ir kurias galima nusipirkti bei parduoti.
Plečiantis pasaulio ekonomikai ir tobulėjant technologijoms, dabar investuotojai gali pasinaudoti daugybe įvairių rūšių vertybinių popierių. Netgi yra dviejų tipų rinkos: pirminė ir antrinė.
Dvi labiausiai paplitusios vertybinių popierių rūšys, ypač mažmeninių investuotojų tarpe, yra nuosavybės vertybiniai popieriai ir fiksuotų pajamų arba skolos vertybiniai popieriai.
Toliau aptarkime įvairius vertybinius popierius:
Įvairios finansinės priemonės
Akcijos
|
Akcijos paprastai yra viena populiariausių investavimo priemonių, suteikianti investuotojams dalį nuosavybės įmonėje – tai reiškia, kad akcininkai tampa daliniais įmonės savininkais ir gali pretenduoti į dalį jos pelno. |
Kai verslas nori augti, jam paprastai reikia papildomų lėšų. Tuomet bendrovės, kad galėtų padidinti savo kapitalą, gali:
- pasiskolinti pinigų iš banko,
- susirasti privačių investuotojų arba
- eiti į finansų rinkas ir išleisti akcijų arba vertybinių popierių.
Tipas |
Kaina |
Dividendai |
P/E rodiklis(kainos ir pelno santykis) |
|---|---|---|---|
|
Akcijų kainas rinkoje paprastai lemia pasiūla ir paklausa. Dažniausiai, jeigu investuotojai nori pirkti akcijas (paklausa didelė), kaina kyla. Ir atvirkščiai, jeigu investuotojai nori parduoti akcijas (pasiūla didelė), kaina dažniausiai krenta. Kiti svarbūs faktoriai kainai gali būti įmonės veiklos rezultatai, naujienos ir bendra ekonominė situacija. | Dividentai – tai pelno dalis, kurią įmonė gali nuspręsti išmokėti savo akcininkams. Sprendimus dėl dividendų dydžio ir mokėjimo periodiškumo (pavyzdžiui, kasmet, kas ketvirtį) turi priimti akcininkų susirinkimas. Ne visos įmonės moka dividendus, pavyzdžiui, augančios įmonės dažnai reinvestuoja savo pelną atgal į verslą. |
Jis parodo, kiek investuotojai yra pasirengę mokėti už vieną įmonės vienetą ir apskaičiuojamas akcijos kainą padalijus iš įmonės pelno, tenkančio vienai akcijai (EPS).
Šis rodiklis paprastai lyginamas su kitų tos pačios pramonės šakos įmonių rodikliais ir įmonės istorine P/E verte. Tai yra tik vienas iš daugelio rodiklių, į kuriuos reikėtų atsižvelgti vertinant akcijas. |
Obligacijos
|
Obligacijos yra skolos vertybiniai popieriai, kuriuos išleisdamas emitentas (pavyzdžiui, valstybė, savivaldybė ar įmonė) pasiskolina pinigų iš investuotojų su įsipareigojimu juos grąžinti su palūkanomis per nustatytą laikotarpį. |
Jeigu įmonė arba vyriausybė nori pasiskolinti pinigų, jie gali arba bandyti:
- gauti paskolą iš banko arba
- išleisti obligacijas.
Investuotojai, kurie perka obligacijas, faktiškai skolina emitentui savo pinigus. Vertybinis popierius – obligacija – suteikia teisę jo turėtojui arba pirkėjui atgauti investuotus pinigus su palūkanomis, kai sueina obligacijos išpirkimo terminas.
Investavimas į obligacijas paprastai laikomas konservatyvesniu nei investavimas į akcijas, bet ir potenciali grąža gali būti mažesnė.
| Tipas | Palūkanų norma (kupono norma) | Terminas (išpirkimo data) |
Reitingas |
|---|---|---|---|
|
Investuotojai gali rinktis iš kelių pagrindinių obligacijų tipų, pagal emitentą:
|
Tai metinė palūkanų norma, kurią emitentas įsipareigoja mokėti obligacijos savininkui. Ji nustatoma obligacijos emisijos metu ir išlieka pastovi visą obligacijos galiojimo laikotarpį (išskyrus kintamos palūkanų normos obligacijas). Ši norma paprastai priklauso nuo rinkos palūkanų, emitento kredito reitingo ir obligacijos trukmės. | Tai data, kada emitentas įsipareigoja grąžinti investuotojui nominalią obligacijos vertę. Kuo ilgesnis terminas, tuo didesnė paprastai būna palūkanų norma, bet ir didesnė rizika, kad per tą laiką gali pasikeisti rinkos sąlygos. | Kredito reitingų agentūros (tokios kaip „Moody's“, „Standard & Poor's“ ir „Fitch“) vertina obligacijų emitentų gebėjimą laiku vykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Reitingai suteikiami pagal tam tikrą skalę, kur aukštesnis reitingas (AAA) reiškia mažesnę riziką, o žemesnis reitingas (C) – didesnę riziką. Obligacijos su žemesniu reitingu (vadinamos „junk bonds“ arba „aukšto pajamingumo obligacijomis“) gali pasiūlyti didesnes palūkanas, bet jų rizika irgi yra didesnė. |
Investiciniai fondai
|
Investiciniai fondai yra kolektyvinio investavimo priemonės, kai lėšos surenkamos iš daugelio investuotojų ir investuojamos į įvairių aktyvų portfelį. |
Investiciniai fondai leidžia investuotojams diversifikuoti savo investicijas ir pasinaudoti profesionalių fondų valdytojų patirtimi.
Investicinius fondus paprastai valdo investicijų valdymo įmonės, kurios dažniausiai samdo profesionalius fondų valdytojus.
Fondų valdytojai yra atsakingi už investavimo sprendimų priėmimą, jų tikslas – siekti kuo didesnės grąžos, atsižvelgiant į fondo investavimo strategiją ir rizikos lygį.
|
Tipas |
Grąža | Rizikos lygis | Turto paskirstymas |
|---|---|---|---|
|
Gali būti skirtingi investiciniai fondai:
|
Investicinių fondų rizika ir grąža paprastai yra glaudžiai susiję. Paprastai didesnė rizika siejama su didesne potencialia grąža, ir atvirkščiai. Akcijų fondai paprastai pasižymi didesne rizika ir potencialia grąža nei obligacijų fondai. Svarbu atkreipti dėmesį, kad praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų.
|
Riziką galima vertinti pagal įvairius rodiklius:
|
Turto pasiskirstymas yra strategija, kai investicijos paskirstomos tarp skirtingų turto klasių (akcijų, obligacijų, nekilnojamojo turto ir kt.) Tai daroma siekiant diversifikuoti riziką ir optimizuoti grąžą. Investiciniai fondai taip pat gali taikyti turto paskirstymo strategiją, investuodami į skirtingus vertybinius popierius ir turto klases. Atitinkamas turto pasiskirstymas paprastai priklauso nuo investuotojo rizikos tolerancijos, investavimo tikslų ir laikotarpio. Pavyzdžiui, konservatyvus investuotojas galėtų rinktis fondą, kuris didžiąją dalį lėšų investuoja į obligacijas, o agresyvus investuotojas galėtų rinktis fondą, kuris didžiąją dalį lėšų investuoja į akcijas. |
ETF (biržoje prekiaujami fondai)
|
ETF (angl. Exchange Traded Funds) – tai biržoje prekiaujami fondai, kurie paprastai apjungia investicinių fondų ir akcijų savybes, jie dažniausiai seka tam tikrą indeksą, sektorių, žaliavą ar kitą turto klasę ir jais prekiaujama biržoje kaip akcijomis. |
šie fondai suteikia investuotojams galimybę diversifikuoti savo investicinį portfelį ir investuoti į platų spektrą aktyvų vienu sandoriu.
| Kaina | Dividendų pajamingumas | Išlaidos | Likvidumas |
|---|---|---|---|
|
ETF pagrindinis tikslas yra atkartoti pasirinkto aktyvo, pavyzdžiui, indekso rezultatus. ETF kaina paprastai svyruoja priklausomai nuo aktyvo, kurį jis seka, vertės. Jeigu indekso vertė kyla, turėtų kilti ir ETF kaina, ir atvirkščiai. ETF kaina taip pat gali šiek tiek nukrypti nuo indekso vertės dėl pasiūlos ir paklausos rinkoje. Šis nukrypimas vadinamas sekimo paklaida. ETF kainos nustatomos biržos prekybos metu, panašiai kaip akcijų kainos. |
Kai kurie ETF gali investuoti į akcijas, kurios moka dividendus. Tokiu atveju ETF gali išmokėti gautus dividendus savo investuotojams. Dividendų pajamingumas parodo, kokią metinę grąžą investuotojas gauna dividendų pavidalu, išreikštą procentais nuo ETF kainos. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ne visi ETF moka dividendus. Yra ir tokių ETF, kurie gautus dividendus reinvestuoja atgal į fondą. |
Tai metiniai mokesčiai, kuriuos valdytojas ima už fondo valdymą. Šie mokesčiai apima administravimo, valdymo ir kitas išlaidas. ETF paprastai pasižymi žemesnėmis valdymo išlaidomis nei aktyviai valdomi investiciniai fondai. Tai yra vienas didžiausių ETF privalumų. |
ETF paprastai laikomi labai likvidžiais, nes jais galima prekiauti biržoje bet kuriuo prekybos metu, panašiai kaip akcijomis. Didelis prekybos aktyvumas dažnai užtikrina mažus kainų skirtumus tarp pirkimo ir pardavimo, o tai yra svarbu investuotojams. Likvidumas paprastai priklauso nuo ETF prekybos apimties ir sekamo indekso populiarumo. |
Išvestinės finansinės priemonės
|
Išvestinės finansinės priemonės yra finansinės sutartys, kurių vertė yra išvestinė iš kito bazinio aktyvo vertės, tai reiškia, kad jų kaina paprastai tiesiogiai priklauso nuo kito aktyvo, pavyzdžiui, akcijos, obligacijos, valiutos, žaliavos ar indekso, kainos. |
Išvestinės priemonės gali būti panaudojamos įvairiais tikslais, įskaitant rizikos valdymą, spekuliavimą ar arbitražą. Tačiau svarbu pabrėžti, kad tai yra sudėtingos finansinės priemonės ir gali būti labai rizikingos, ypač nepatyrusiems investuotojams.
| Tipas | Kaina | Terminas | Rizika |
|---|---|---|---|
|
Šių priemonių kaina paprastai priklauso nuo kelių veiksnių:
|
Tai data, iki kurios galioja išvestinė finansinė priemonė. Pasibaigus šiam terminui, sutartis nebegalioja. Ateities sandorių ir pasirinkimo sandorių atveju, tai yra data, kada turi būti įvykdytas sandoris (pristatytas arba nupirktas bazinis turtas). |
Šios priemonės yra labai rizikingos dėl:
|
Daugiau apie vertybinių popierių rinką galite sužinoti mūsų mokomuosiuose seminaruose internetu:
Vertybinių popierių rinkos aktualijos
Rinkos dinamika
Pasaulinės vertybinių popierių rinkos paprastai yra dinamiškos ir nuolat kintančios bei gali būti veikiamos įvairių ekonominių, politinių ir socialinių veiksnių.
Pavyzdžiui, 2024 m. pabaigoje JAV akcijų rinkose buvo stebimas technologijų milžinių nuosmukis, kuris turėjo įtakos pagrindiniams indeksams.
Reguliavimo institucijos
Vertybinių popierių rinkos veiklą prižiūri įvairios reguliavimo institucijos, siekiančios užtikrinti rinkos skaidrumą ir sąžiningumą bei apriboti investuotojų riziką.
Investavimo strategijos
Investuotojai gali naudotis įvairiomis investavimo platformomis ir strategijomis, leidžiančiomis diversifikuoti jų portfelius ir valdyti riziką.
Technologijų pažanga sudarė sąlygas atsirasti internetinėms prekybos platformoms, kurios suteikia investuotojams galimybę prekiauti vertybiniais popieriais realiuoju laiku bet kurioje pasaulio vietoje.
Apibendrindami galime pasakyti, kad vertybinių popierių rinka yra sudėtinga ir nuolat besikeičianti sistema, kurioje svarbu stebėti rinkos dinamiką, suprasti reguliavimo institucijų veiklą ir pasirinkti tinkamas investavimo strategijas bei platformas, atsižvelgiant į savo finansinius tikslus ir rizikos toleranciją.
„Admirals“ suteikia galimybę prekiauti įvairiais vertybiniais popieriais:
Dažniausi klausimai apie vertybinius popierius ir investavimą į juos:
Kokia yra rizika investuojant į vertybinius popierius?
Investuojant į vertybinius popierius, yra rizika prarasti investiciją, ypač akcijų atveju, nes vertė gali smarkiai kisti. Obligacijos taip pat pasižymi rizika, kuri susijusi su emitento nesugebėjimu mokėti. Svarbu visada taikyti tinkamą rizikos valdymą.
Kur galima pirkti vertybinius popierius?
Vertybinius popierius galima pirkti per brokerio įmones arba internetinėse prekybos platformose. Prieš pradedant investuoti, svarbu pasirinkti patikimą brokerį ir atlikti rinkos tyrimus.
Kiek pinigų reikia norint investuoti į vertybinius popierius?
Suma, kurios reikia investavimui, gali labai skirtis. Tai priklauso nuo jūsų finansinės padėties ir investavimo tikslų bei rizikos toleravimo. Kai kurie ETF ir investiciniai fondai leidžia pradėti nuo mažų investicijų.
Kaip pasirinkti tinkamus vertybinius popierius?
Svarbu atlikti tyrimus, suprasti savo investicinius tikslus ir rizikos toleranciją. Galite pasinaudoti finansinių analitikų prognozėmis, atidžiai stebėti rinkos tendencijas ir konsultuotis su finansiniu patarėju.
Kada galima parduoti vertybinius popierius?
Vertybinius popierius paprastai galima parduoti bet kuriuo metu, kai rinkos yra atviros prekybai. Investuotojai dažnai priima pardavimo sprendimus, atsižvelgdami į savo investicinius tikslus ir rinkos sąlygas.
Kiti naudingi straipsniai
- JAV doleris – Japonijos jena: kaip prekiauti USD/JPY valiutų pora
- Euro jenos santykis┃Kaip prekiauti EUR JPY
- Euras Kanados doleris – kaip prekiauti EUR CAD valiutų pora?
Apie „Admirals“
„Admirals“ yra daug apdovanojimų pelnęs, pasauliniu mastu reguliuojamas „Forex“ ir CFD brokeris, siūlantis prekiauti daugiau kaip 8000 finansinių priemonių plačiai naudojamose prekybos platformose: „MetaTrader 4“ ir „MetaTrader 5“. Atraskite savo galimybes su „Admirals“.
INFORMACIJA APIE ANALITINĘ MEDŽIAGĄ:
Pateikti duomenys apima papildomą informaciją apie visas analizes, skaičiavimus, prognozes ar kitus panašius vertinimus ar informaciją (toliau – „Analizė“), skelbiamą „Admirals" interneto svetainėje. Prieš priimdami kokius nors investicinius sprendimus, atkreipkite dėmesį į šiuos dalykus:
- Tai yra rinkodaros pranešimas. Ši Analizė skelbiama tik informaciniais tikslais ir jokiais atvejais neturėtų būti aiškinama kaip patarimas ar rekomendacija dėl investavimo. Šis pranešimas nėra parengtas pagal teisinius reikalavimus, skirtus skatinti investicinių tyrimų nepriklausomumą ir jam netaikomas joks draudimas, susijęs su investiciniais tyrimais.
- Sprendimą dėl investavimo priima kiekvienas klientas pats, o „Admirals“ nebus laikoma atsakinga už jokius nuostolius ar žalą, atsiradusią dėl tokio sprendimo, nepriklausomai nuo to, ar jis buvo pagrįstas šia Analize, ar ne.
- Siekdama užtikrinti savo klientų interesų apsaugą ir išlaikyti Analizės objektyvumą „Admirals“ sukūrė atitinkamas vidaus procedūras interesų konfliktų prevencijai ir valdymui.
- Šią analizę parengė analitikas (toliau – autorius, (-ė). Autorė Livita Kretkovskienė, redaktorė, yra „Admirals“ darbuotoja. Šis turinys yra rinkodaros komunikacija ir nėra nepriklausomas finansinis tyrimas.
- Nors siekiant užtikrinti visų Analizės šaltinių patikimumą ir visos informacijos pateikimą laiku, kuo įmanoma suprantamiau, tiksliau ir išsamiau, yra dedamos visos įmanomos pastangos, „Admirals“ negarantuoja Analizėje pateikiamos informacijos tikslumo ar išsamumo. Pateikti duomenys, kurie yra susiję su ankstesne veikla, nėra patikimas būsimų rezultatų rodiklis.
- Analizės turinys neturėtų būti aiškinamas kaip išreikštas ar numanomas „Admirals“ pažadas, garantija ar implikacija, kad taikydamas Analizėje nurodytas strategijas klientas gaus pelno, o su tuo susiję kliento nuostoliai gali būti arba bus nedideli.
- Svertinės priemonės (įskaitant sandorius dėl kainų skirtumo) yra spekuliacinio pobūdžio priemonės, dėl kurių gali būti patiriami nuostoliai arba gaunamas pelnas. Prieš pradėdami prekiauti turėtumėte įsitikinti, kad suprantate visą susijusią riziką.
