Kad Jūsų patirtis naršant mūsų svetainėje būtų pati geriausia, mes naudojame slapukus. Toliau naršydami šioje svetainėje duodate sutikimą dėl slapukų naudojimo. Daugiau informacijos bei tai, kaip galite pakeisti savo nuostatas, rasite mūsų Privatumo politikoje.
Daugiau informacijos Sutinku

Apie kiekybinio skatinimo programą arba kas yra kiekybinis skatinimas

Kovas 18, 2020 12:10 Europe/Vilnius
Skaitymo trukmė: 22 min.

Dėl koronaviruso pandemijos sukeltos sveikatos ir ekonominės krizės vėl prireikė kiekybinio skatinimo programos.

Nepaisant to, kad pastaraisiais metais ši sąvoka buvo dažnai kartojama, ne daugelis žmonių supranta, ką tiksliai reiškia kiekybinis skatinimas, nepaisant to, kad paskutiniuoju metu tai yra viena iš svarbiausių priemonių, kurią taiko tiek Europos centrinis bankas (ECB), tiek ir JAV Federalinis rezervas (FED) ir kuri skirta kovoti su ekonomine krize.

Apie kiekybinio skatinimo programą arba kas yra kiekybinis skatinimas

Iš pirmo žvilgsnio finansų ir ekonomikos pasaulis gali pasirodyti keistas ir sudėtingas. Dėl painios terminijos ir šiek tiek abejotinos ekonominių teorijų logikos lengva pasiklysti aiškinantis net ir pačius paprasčiausius dalykus.

Kiekybinis skatinimas kaip tik ir yra vienas iš tų dalykų, tačiau šiame straipsnyje rasite viską, ką turite žinoti, kad suprastumėte, kas yra kiekybinis skatinimas. Taigi, šiame straipsnyje pateiksime atsakymus į šiuos klausimus:

  • Kas yra kiekybinis skatinimas?
  • Kas sudaro naująją FED kiekybinio skatinimo programą?
  • Ką darys ECB?
  • Ką apima kiekybinio skatinimo programa?
  • Kodėl centriniai bankai naudojasi šią sistemą?
  • Kaip tai atsispindi ekonomikoje?

Tačiau, pirmiausia, maža išlyga: svarbu suvokti, kad ekonomikos mokslas yra teorinių modelių pasaulis. Šiuo atveju turime tik empirinius duomenis, gautus stebint tikrus įvykius, o ne atliekant kontroliuojamus eksperimentus.

Pagal surinktus duomenis ekonomistai kuria ekonominius modelius, paaiškinančius tuos duomenis, ir tikisi, kad tuos modelius bus galima panaudoti numatant ateities veiksmus. Gavus naujus duomenis, siūlomos naujesnės teorijos.

Tad, toliau aprašyti teiginiai nėra ekonomikos elgsenos taisyklės, greičiau jie yra modeliai, kurie geriausiai apibūdina ekonomiką pagal iki šiol turimus duomenis.

Taigi, kas yra kiekybinis skatinimas?

Prieš gilindamiesi į kiekybinio skatinimo apibrėžimą, išanalizuokime keletą pagrindinių klausimų, susijusių su ekonomikos veikimu. Ekonomika turi nuolat augti. Galima alternatyva augimui yra ne stabilumas, o ekonomikos nuosmukis. Tam kad ekonomika augtų, būtina:

  • Padidinti savo gamybos pajėgumus
  • Tobulinti savo technologinę bazę
  • Leisti pinigams sklandžiai tekėti

Taigi, kiekybinio skatinimo tikslas iš esmės yra padėti pinigams toliau cirkuliuoti lėtėjančios ekonomikos sąlygomis. Tai programa, skirta skatinti investicijas, išlaidas ir vartojimą, suteikiant galimybes gauti pigų kreditą.

Kiekybinis skatinimas yra agresyvi pinigų politika, kai centriniai bankai perka dideles sumas finansinio turto, siekdami stimuliuoti ekonomiką tiesiogiai „įvesdami" į ją grynuosius pinigus.

Centrinis bankas gali nusipirkti finansinio turto ir vyriausybės ar įmonių obligacijų. Šie pirkimai padidina bankų atsargas, o tai, savo ruožtu, leidžia suteikti daugiau paskolų. Tokiu būdu pasiekiami dvigubas efektas tuo pačiu metu:

  • sumažinamos palūkanų normos ir
  • padidinamas pinigų kiekis sistemoje.

Šalutinis poveikis yra teigiamas, nes teoriškai padidėja vartojimas ir sukuriama daugiau darbo vietų.

Kiekybinis skatinimas gali būti įvairių formų, priklausomai nuo to, kokį turtą perka centrinis bankas, iš ko jis perka ir kokiomis sumomis.

Kas yra kiekybinis skatinimas?

Kiekybinis skatinimas ir ekonominė krizė

Dėl centrinio banko palūkanų normų politikos ekonomika gali augti labai sparčiai, per trumpą laiką ir nepaprastai didelėmis proporcijomis. Tačiau atsižvelgiant į ekonomikos veikimo pobūdį, tokia ekonomika reikalauja, kad būtų nuolat įvedama vis daugiau pinigų.

Kas nutinka, kai žmonės ar įmonės nebejaučia pasitikėjimo, skolindamiesi pinigus? Pinigų cirkuliacija sustoja:

  • mažėja valstybės išlaidos,
  • mažėja prekių ir paslaugų paklausa,
  • lėtėja verslo plėtra.

Netrukus po paklausos, pasiūla taip pat mažėja, nes verslas nutraukia gamybą ir atleidžia personalą, prisitaikydamas prie naujų rinkos sąlygų. Visa ši grandinė lemia:

  • nedarbo lygio padidėjimą,
  • namų ūkio pajamų sumažėjimą,
  • mažesnį šeimų vartojimą,
  • taigi, ekonomikos spiralę nukreiptą žemyn.

Kas nutinka, kai privatūs bankai nesijaučia pakankamai pasitikintys skolindami pinigus žmonėms arba verslui? Pinigų dauginimas sustoja. Jeigu bankrutuoja per daug arba per dideli skolininkai (pavyzdžiui, „Lehman Brothers holdings Inc."), gali bankrutuoti ir pats bankas.

Per daug žmonių gali sugrįžti į savo banką atsiimti pinigų, o bankas staiga supranta, kad jam trūksta likvidumo ir bando išvengti dar rizikingesnės padėties, mažindamas paskolas.

Kaip, metams bėgant, buvo įrodyta, investuotojai yra lengvai išgąsdinami, o jų elgesys yra labai užkrečiamas. Mes tai įsitikinome per koronaviruso krizę, kuri sukėlė paniką akcijų rinkose ir jos bendrą smukimą.

Grandininė reakcija tęsiasi tol, kol visi suslėps savo pinigus po pagalve, laukdami geresnės dienos. Vėlgi:

  • mažėja valstybės išlaidos,
  • sulėtėja verslo plėtra, o
  • ekonomika išgyveną tą patį procesą žemyn nukreipta spirale į nuosmukio bedugnę.

Šiuo metu arba, dar geriau, iki šio momento centrinis bankas turi žinoti apie privačių bankų diržų suveržimą ir padidinti pinigų pasiūlą mažindamas palūkanų normas. Jeigu privatūs bankai turi pakankamai pinigų, kad jaustųsi saugūs, jie vėl pradės skolinti fiziniams asmenims ir įmonėms, o pinigų cirkuliacija bus atnaujintas, ekonomikai suteikus reikiamų lėšų.

Bet kas atsitiks, kai palūkanų normos jau yra artimos 0 % ir jų daugiau nebeįmanoma sumažinti? Šiuo atveju scenoje kaip tik ir pasirodo kiekybinis skatinimas.

Kiekybinis skatinimas ir ekonominė krizė

Kiekybinis skatinimas – pirminiai ir vėlesni įgyvendinimo bandymai

Kiekybinis skatinimas yra ganėtinai nauja koncepcija, kurią pasiūlė vokiečių kilmės ekonomistas, įsikūręs Japonijoje, ir kurią įkvėpė augantis nekilnojamojo turto burbulas, susidaręs Japonijoje maždaug 1990 m.

Profesorius Richardas Werneris pripažino, kad didžioji pinigų dalis ekonomikoje gaunama ne iš centrinio banko, o iš privačių bankų, imant paskolas ir pritaikant pinigų daugiklį. Taigi, jis pasisakė ne už tai, kad centrinis bankas pirktų valstybės skolas, o greičiau už tai, kad centrinis bankas sudarytų ilgalaikius sandorius su privačiais bankais, agresyviai pirkdamas iš jų turtą.

2001 m. Japonijos bankas įgyvendino agresyvią pinigų politiką, kurią jie vadino kiekybiniu skatinimu, tačiau tai buvo ne visai tai, ką R. Werneris pasiūlė. Japonijos bankas padarė būtent tai, dėl ko R. Werneris įspėjo, ir įsigijo milžiniškas valstybės skolos sumas.

Dabar žinome, kad visi tie bandymai išstumti trečią pagal dydį pasaulio ekonomiką iš dešimtmečio trunkančio defliacijos laikotarpio buvo beprasmiški ir, be abejo, lėmė tik antrąjį dešimtmetį trukusį defliacijos periodą.

Atidaryti sąskaitą


2009 m. Anglijos bankas pristatė savo kiekybinio skatinimo versiją, tuo pačiu sumažindamas palūkanų normas, kad padidintų efektą. Be abejo, tai buvo dar viena nesėkmė.

Jungtinė Karalystė daugiau ar mažiau pritaikė tai, ką savo teorijoje pasiūlė R. Werneris, teisingai pumpuodama naujus pinigus į ekonomiką per privačius bankus, tik tai neskatino skolinimo. Tai paskatino finansinę prekybą, o naujai sukurti svarai paskendo finansų rinkų platybėse, nepalikdami nieko šalies ekonomikai, kuriai jie buvo skirti.

Iki 2014 m. Anglijos bankas atspausdino apie 410 milijardų JAV dolerių ir, nors po to Jungtinės Karalystės ekonomika rodė atsigavimo ženklus, šalies infliacija nukrito gerokai žemiau numatyto 2 % lygio, iki rekordiškai žemo 0,0 % lygio ir buvo ties defliacijos rizika. Akivaizdu, kad tai buvo priešinga tam, ką jie numatė ir planavo.

2008 m. pabaigoje JAV Federalinis rezervų bankas pradėjo iki šiol ambicingiausią kiekybinio skatinimo programą. Jų idėja buvo nusipirkti kuo daugiau finansinio turto iš visų ir visur, pradedant pigiomis ir gausiomis hipotekos obligacijomis, kurios prisotino rinką, nes niekas jų nenorėjo.

Tai buvo visiškai tos pačios hipotekos obligacijos, kurios ir buvo paskutinė snaigė, sukėlusi 2008 m. pasaulinės finansų krizės laviną. Tai lėmė, kad papildomi 3,7 trilijonai JAV dolerių buvo perpumpuoti į JAV ekonomiką, o vėliau per penkerius ateinančius metus pasklido į pasaulio ekonomiką.

Kiekybinis skatinimas – pirminiai ir vėlesni įgyvendinimo bandymai

Šaltinis: Sent Luiso federalinis rezervų bankas. Federalinės fondų normos arba palūkanų normos, kurią bankai ima kaip mokestį, vieni kitiems skolindami pinigus, istorinė raida iki 2020 m. kovo mėn.

Daugelis pasaulio ekonomistų tai iki šiol laikė vieninteliu sėkmingu kiekybinio skatinimo pavyzdžiu, nors nevyriausybiniai ekonominiai šaltiniai tai sistemingai kritikuoja.

Nepaisant to, buvo laikoma, kad JAV ekonomika perėjo iš kritinės būklės į atsigavimo būklę. Iki 2015 m. rugsėjo mėn. Federalinis rezervų bankas tikėjosi pradėti laipsniškai didinti FED palūkanų normas, nepaisant sumažėjusios šalies infliacijos, kaip tai buvo daroma ankstesniais atvejais.

Tuo tarpu tiek 2013 m., tiek 2014 m. Japonija vėl nusprendė pabandyti taikyti kiekybinį skatinimą. Jų programa siurbti pinigus į Japonijos ekonomiką vis dar buvo mažesnė nei JAV, tačiau, lyginant proporcijas, ji buvo daug didesnė. Japonijos bankas paskelbė, kad per mėnesines injekcijas pirks maždaug 650 milijardų JAV dolerių valstybės skolą. Po šio pranešimo Japonijos ekonomika nepagerėjo, o tik buvo sukurta dar didesnė defliacija.

O štai visai neseniai, 2018 m., FED inicijavo laipsniško palūkanų normų kėlimo politiką, o po to patvirtino jų mažėjimą nuo 2019 m. pradžios. Be kitų priežasčių tai buvo padaryta ir dėl Donaldo Trumpo spaudimo, kuris yra suinteresuotas pigesniu doleriu, įpusėjus prekybos karui.

FED 2020 kiekybinis skatinimas – atsakas į koronaviruso krizę

Koronaviruso pandemija, kuri paralyžiavo ekonominę veiklą didesnėje pasaulio dalyje lėmė pagrindinių centrinių bankų koordinuotą atsaką į artėjančią recesiją, kuris jau tapo savaime suprantamu dalyku.

2020 m. kovo 15 d., sekmadienis, – nauja data, kurią reiks prisiminti iš nesenos istorijos: diena, kai Federalinis rezervų bankas, suderinęs tai su kolegomis ES, Šveicarijoje, Japonijoje, Kanadoje ir Jungtinėje Karalystėje, paskelbė didžiausią kiekybinio skatinimo programos paketą nuo finansų krizės laikų, siekdamas sumažinti pandemijos padarinius.

Naująją kiekybinio skatinimo programą sudaro šie sprendimai:

  • Drastiškas palūkanų normos sumažinimas 0–0,25 % ribose – nuo 1 iki 1,25 %.
  • Turto už 700 milijardų JAV dolerių, pirkimas. Ateinančiais mėnesiais FED pirks iždo obligacijų už 500 milijardų JAV dolerių ir hipoteka užtikrintą turtą už 200 milijardų JAV dolerių.
  • FED ir kiti centriniai bankai sutarė sumažinti savo svopų kainas, kad palengvintų dolerių tiekimą finansų įstaigoms.

Tačiau šios priemonės nedavė laukiamo poveikio akcijų rinkoms, kurios reagavo toliau krisdamos ir vis dar kitaip nereaguoja. 10 metų JAV obligacijos vėl tapo prieglobsčio aktyvu, nors jų pelningumas šiek tiek ir sumažėjo.

tuo tarpu valiutų rinkoje vyraujanti tendencija – smarkūs rinkos svyravimai. Investuotojai nubaudė JAV dolerį, nes euras sustiprėjo pirmą dieną po to, kai buvo paskelbtos šios priemonės. Pažvelkime į EUR USD grafiką:

FED 2020 kiekybinis skatinimas – atsakas į koronaviruso krizę

Šaltinis: „Admiral Markets MetaTrader 5 Supreme Edition", EUR USD 2020 m. kovo 13 d. – 2020 m. kovo 16 d. H1 grafikas. 2020 m. kovo 16 d. duomenys. Atkreipkite dėmesį, kad ankstesni rezultatai negarantuoja būsimų rezultatų arba pelno ateityje.

Kaip matome pateiktame grafike, tarp penktadienio, kovo 13 d., ir pirmadienio, kovo 16 d., buvo didelis atotrūkis, o vėlesnėmis valandomis smarkūs svyravimai. Artimiausiomis dienomis mes turime laukti ir apdairiai bei kantriai stebėti įvykius.

ECB 2015 kiekybinis skatinimas

Siekiant sustiprinti mažėjančią ES ekonomiką, 2015 m. euro zonoje buvo pradėta taikyti savo pačios kiekybinė skatinimo programa. ECB kiekybinis skatinimas prasidėjo kukliu 1 trilijonu JAV dolerių. Sakome kukliu, nes toks yra, lyginant su visos ekonomikos dydžiu.

Europos centrinis bankas paskelbė, kad planuoja išpumpuoti trečdalį to, ką padarė JAV. Europos centrinio banko idėja buvo gana panaši į JAV FED politiką. Kiekybinis skatinimas ECB apėmė finansinio turto, įskaitant euro zonos valstybių narių valstybės skolą, taip pat turto iš agentūrų ir institucijų pirkimą.

Šiame plane nustatytas infliacijos lygis siekė 2 % per metus, kaip buvo ir visose kitose minėtose šalyse.

Kiekybinio skatinimo pabaiga

2018 m. pabaigoje Europos centrinis bankas nusprendė nutraukti piniginę paramą euro zonos finansų įstaigoms. Tuo pat metu jis išlaikė žemų palūkanų normų politiką. Klausimas: ar laikas tam buvo tinkamas?

Ekonomika rodo lėtėjimo požymius, ją sunkina tokie veiksniai kaip prekybos karas tarp JAV ir Kinijos, „Brexit" ir kt. Būtent šios aplinkybės paskatino ECB apsvarstyti naują skatinimo politiką ir naują palūkanų normos sumažinimą.

Prekyba Forex ir CFD su „Admiral Markets"

Profesionali rinkų prekyba dar niekada nebuvo paprastesnė nei dabar! „Admiral Markets" suteikia galimybę profesionaliems prekiautojams prekiauti Forex rinkoje tiesiogiai ir per CFD, naudojant daugiau kaip 80 valiutų, įskaitant Forex pagrindines, Forex nepagrindines, egzotiškas valiutų poras bei dar daugiau!

Jau šiandien atidarykite realią prekybos sąskaitą, paspaudę šią reklaminę juostą!

Kiekybinis skatinimas. Prekyba Forex ir CFD su „Admiral Markets"

Kaip kritikuojamas kiekybinis skatinimas

Visų pirma, kritikai sako, kad neproduktyvios investicijos iš prigimties yra defliacija. Štai kodėl nesėkmingas manevras yra išgryninti pinigus privačiuose bankuose, kurie juos naudoja finansų rinkose, o ne kredituoti gyventojus.

Taip pat kitų ekonomikų pūtimas savo vyriausybės skola, kaip tai padarė JAV su Kinija, nėra gerai nei Kinijai, nei JAV, ir abi jos vienodai kaltos.

Kitas finansų ekspertų sparnas teigia, kad agresyvi pinigų politika, tokia kaip kiekybinis skatinimas, riboja ekonomikos verslo ciklus ir kad lygindami nuosmukį, centriniai bankai taip pat sušvelnina ekonomikos bumą, susidarantį po nuosmukio.

Tarptautinių atsiskaitymų bankas (centrinių bankų centrinis bankas) yra nešališkas ir stebi nacionalinius centrinius bankus, jis komentuoja, kad pasaulis tapo pernelyg priklausomas nuo ekonominių paskatų.

Vokietija pareiškė, kad kiekybinis skatinimas „padėjo" tam tikroms ekonomikoms, pavyzdžiui, Italijai, vykdyti savo finansines reformas.

Kiekybinis skatinimas ir jo poveikis valiutų rinkoms

Yra dviejų rūšių rinkos reakcijos, susijusios su fundamentaliomis naujienomis:

  • momentinis ekstremumo suformavimas, kai paskelbiama naujiena arba pranešama apie pasikeitimą, ir
  • galimas kainos koregavimas, kai paskelbtas pranešimas pradeda iš tikrųjų daryti įtaką rinkai.

Taigi, kas atsitiks, kai bus paskelbtas kiekybinis skatinimas, ir kas atsitiks, kai jis pradės veikti rinką? Teoriškai abiejų rūšių reakcijos gali sąlygoti valiutos silpnumą, nes į apyvartą pridedama daugiau valiutos – padidėja infliacija – padidėja pasiūla ir sumažėja kaina.

Vis dėlto, ar taip vyksta iš tikrųjų? Kai 2015 m. sausio 22 d. ES paskelbė kiekybinio skatinimo programą, EUR/USD valiutų pora per kitas dvi dienas nukrito 500 punktų. Nuo šio momento kritimas buvo pristabdytas, kaip matome šiame grafike:

Kiekybinis skatinimas ir jo poveikis valiutų rinkoms

Šaltinis: „Admiral Markets MetaTrader 5", EUR USD 2015 m. sausio mėn. dieninis grafikas. 2019 m. rugsėjo mėn. duomenys. Atkreipkite dėmesį, kad ankstesni rezultatai negarantuoja būsimų rezultatų arba pelno ateityje.

Kai Jungtinė Karalystė paskelbė savo kiekybinio skatinimo programą 2009 m. kovo mėn., GBP USD valiutų pora per dvi savaites nukrito 600 punktų, tačiau per kitus keturis mėnesius surinko 3300 punktų ir ties čia svyravo likusią metų dalį.

Kiekybinis skatinimas ir jo poveikis valiutų rinkoms

Šaltinis: „Admiral Markets MetaTrader 5", GBP USD 2009 m. kovo mėn. savaitinis grafikas. 2019 m. rugsėjo mėn. duomenys. Atkreipkite dėmesį, kad ankstesni rezultatai negarantuoja būsimų rezultatų arba pelno ateityje.

Kai 2008 m. gruodžio mėn. JAV paskelbė pirmąjį kiekybinio skatinimo etapą, kitą savaitę EUR USD pora pridėjo 2000 punktų, o kitą mėnesį grįžo į pradinį lygį, o dar vėliau stabiliai augo pusę metų ir taip pat pradėjo svyruoti, nuolydžiams daugiau ar mažiau sutampant su Federalinio rezervo sustojimais tarp Q1, Q2 ir Q3.

Kiekybinis skatinimas ir jo poveikis valiutų rinkoms

Šaltinis: „Admiral Markets MetaTrader 5", EUR USD 2008 m. gruodžio mėn. dieninis grafikas. 2019 m. rugsėjo mėn. duomenys. Atkreipkite dėmesį, kad ankstesni rezultatai negarantuoja būsimų rezultatų arba pelno ateityje.

Naujas kiekybinis skatinimas Japonijai prasidėjo 2013 m. balandžio mėn. Dėl to JPY kursas JAV dolerio atžvilgiu (JPY USD) nukrito 900 punktų, tačiau per kitus pusantrų metų kursas stabilizavosi.

Apibendrinant galima pasakyti, kad pirmoji reakcija yra išpūstos valiutos nuvertimas, tačiau laikui bėgant valiuta kyla nepaisant teorinės logikos. Iki šiol kiekybinis skatinimas statistiškai įrodė, kad Forex rinka yra defliacinio pobūdžio.

Kiekybinis skatinimas ir ekonominis augimas

Iš esmės egzistuoja dviejų tipų ekonomikos:

  • besivystanti ir
  • išsivysčiusi.

Abiejų rūšių ekonomika turi augti daugiau ar mažiau pastoviu greičiu. Jeigu ekonomika nustoja augti arba sulėtėja jos augimo tempai, ji patiria stagnaciją ar net recesiją (ekonomikos nuosmukis).

Jeigu ekonomika stabiliai nedidėja arba jos augimo tempai mažėja, ji iš tikrųjų pereina į recesiją.

Esminis skirtumas tarp besivystančios ir išsivysčiusios ekonomikos iš tikrųjų yra jos augimo tempas. Išsivysčiusios ekonomikos, tokios kaip Jungtinės Amerikos valstijos, Jungtinė Karalystė, Japonija ir Vokietija, 2 % metinio BVP (bendras vidaus produktas) padidėjimą laiko tinkamu skaičiumi.

Tuo tarpu besivystančios ekonomikos, tokios kaip Brazilija, Rusija, Indija ar Kinija, taip pat žinomos kaip BRIC šalys, laikomos pasiturinčiomis, kai jų BVP auga apie 6–8 %.

Dabar įsivaizduokite, kad esate perspektyvios šalies vyriausybė. Pagrindinė jūsų užduotis yra priversti jūsų ekonomiką augti stabiliu tempu. Taigi, ką reikia daryti, kad taip ir būtų?

Gamybos galia

Pirmas dalykas yra gamybos galios didėjimas. Jūsų šalis turi gaminti daugiau, kad patenkintų augančius gyventojų poreikius. Tai galima pasiekti dviem skirtingais būdais:

  • didinant darbuotojų skaičių arba
  • didinant jų veiklos efektyvumą.

Kiekybinis skatinimas ir ekonominis augimas

Pavyzdžiui, jūs turite vieną ūkininką, dirbantį jūsų žemę plūgu. Nors tai gerai tinka ūkininkui, vyriausybė gali padaryti dar geriau.

Jūs, kaip vyriausybė, galite:

  • išleisti dalį valstybės biudžeto ir savo ūkyje išplėsti žemės ūkio pramonę šimteriopai, įdarbindami dar 99 darbininkus, dirbančius su plūgais, arba
  • darbininką aprūpindami buldozeriu, kuris atliks visą darbą, ir tokiu atveju, žinoma, turėsite išmokyti ūkininką naudoti tą buldozerį.

Čia reikia atkreipti dėmesį į keletą svarbių dalykų.

  • Augančios ekonomikos produkcija iš tikrųjų padidėjo, tačiau, norint, kad ji toliau augtų pastoviu greičiu, turite ir toliau nuolat didėjančiu tempu pridėti buldozerių arba darbininkų, turinčių plūgus.
  • Darbuotojų įtraukimas paprastai būdingas besivystančioms ekonomikoms, turinčioms daug darbo jėgos – tiek dabar, tiek ir artimiausioje ateityje, pavyzdžiui, Indijos ar Kinijos atveju.
  • Išsivysčiusios ekonomikos šalys, tokios kaip JAV ar Vokietija, dėl joms būdingo žemo gyventojų skaičiaus augimo lygio ir aukšto išsilavinimo bei technologijų, teiktų pirmenybę buldozeriams.

Ekonomikai bręstant nuo besivystančios iki išsivysčiusios, technologinė pažanga tampa vieninteliu būdu padidinti norimą gamybos apimties greitį.

Investicijos į ekonomiką

Taip pat atminkime, kad jūsų šalies žemės ūkio naudmenos yra riboti ištekliai, kaip ir žemės ūkio derlius. Taigi, jeigu norite palaikyti savo gamybos galios augimą, jums reikia antrojo dalyko – technologinės pažangos. Dėl to trečiasis sąrašo punktas yra investicijos ir šis punktas yra labai svarbus.

Jūsų ekonomikai reikia pinigų, nes, kaip jau supratote, tiek dirbantys plūgais, tiek dirbantys buldozeriais reikalauja pinigų, kad galėtų pradėti dirbti ir tęsti savo darbą.

Tai reiškia, kad jūsų augančios ekonomikos finansavimas taip pat turi didėti nuolat didėjančiu tempu. Ir čia susiduriate su problema – iš kur jums gauti tuos pinigus savo augančiai ekonomikai finansuoti pagal šią nuolatinio augimo schemą?

Atsakymas paprastas – sukuriate bankų sistemą su dideliu centriniu banku. Dabar, kai turite centrinį banką, jis gali atspausdinti jums tiek pinigų, kiek galbūt norėtumėte ar jums reikėtų, tačiau tiesiogiai jų negaunate.

  • Juos gaunate per privačių bankų tinklą. Štai kaip tai veikia:
  • Jūs sukuriate vadinamąsias vyriausybės obligacijas – valstybės skolos vienetą.
  • Tuomet jūs surengiate aukcioną, kuriame kviečiate mažesnius bankus pirkti jūsų obligacijas.
  • Bankai su malonumu pirks šias jūsų obligacijas, nes, kadangi esate vyriausybė, todėl esate laikomi patikimu skolininku, jau nekalbant apie tai, kad pažadate sumokėti bankams už jūsų skolos laikymą.

Dabar privatūs bankai gali laikyti jūsų skolą, kol negrąžinsite visos sumos, arba jie gali kreiptis į centrinį banką ir iškeisti jūsų skolą į tikrus pinigus. Tokiu būdu jūs gaunate pinigus, o centrinis bankas gauna iš jūsų (valstybės) raštelį, kuriame sakoma, kad esate jam skolingi, o įdomi dalis yra ta, kad galite skolingi tiek, kiek jums patinka. Tokiu būdu jūs vienu metu kuriate pinigus ir skolas savo ekonomikoje, ir jūs galite tai daryti vėl ir vėl.

Prekyba DAX 30 indeksu su „Admiral Markets"

Ar žinojote, kad „Admiral Markets" profesionaliems prekiautojams suteikia konkurencingiausias prekybos sąlygas, prekiaujant DAX 30 indeksu? Taip! Teisingai! Jūs galite prekiauti DAX 30 indekso CFD su nuliniu komisiniu mokesčiu, galimybe diversifikuoti savo prekybą skirtingose bendrovėse ir pramonės šakose bei dar daugiau!

Spauskite šią reklaminę juostą, kad jau šiandien pradėtumėte prekiauti su DAX 30 indeksu!

Kiekybinis skatinimas. Prekyba DAX 30 indeksu su „Admiral Markets"

Pinigų kūrimas – infliacija ir defliacija

Minutei užmirškime apie skolas ir susitelkime ties savo ekonomikos augimo finansavimu iš ką tik sukurtų pinigų. Labai greitai pastebėsite, kad kuriant pinigus yra tam tikri spąstai. Kuo daugiau pinigų sukursite, tuo daugiau pinigų bus ir tuo mažesnė bus jų vertė.

Iš esmės šiuo atveju veikia pasiūla ir paklausa. Pinigų pasiūlos didinimo procesas jūsų ekonomikoje vadinamas infliacija. Kadangi norite, kad jūsų ekonomika ir toliau augtų, todėl jūsų centrinis bankas spausdina pinigus už jus, bet tik pastoviu greičiu.

Ekonomika stengiasi palaikyti infliaciją ties optimalaus augimo lygiu. Paprastai jis svyruoja nuo 2 % iki 5 % per metus. Viskas, kas mažiau už 2 %, yra laikoma defliacija ir yra pavojinga, nes tai gali sulėtinti jūsų ekonomikos augimą tiek, kad galite patirti ekonominę krizę.

Jeigu apyvartoje nėra pakankamai pinigų, kad žmonės galėtų susimokėti už produktus, kuriuos gamina jūsų ekonomika, verslas prisitaiko, gamyba sulėtėja, o kol jūs tai pastebėsite, 30 % jūsų šalies gyventojų jau yra bedarbiai ir badauja, ir visa tai dėl to, kad jūs leidote pinigų pasiūla sumažėti vos keliais procentais.

Taigi, išsiaiškinome, kad maža infliacija yra blogai. O kaip aukšta infliacija? Bet kokia infliacija, viršijanti 7–10 %, yra vadinama hiperinfliacija ir yra lygiai taip pat pavojinga, nes skatina dar vieną krizę. Jeigu uždirbsite pinigų per greitai, jie sunaikins savo vertę ir turėsite daugiau grynųjų, tačiau už juos galėsite nusipirkti mažiau daiktų.

Dėl hiperinfliacijos Veimaro Respublikoje – šiuolaikinėje Vokietijoje – 1921 m. Vokietijos popieriniai piniginiai ženklai tapo tokie beverčiai ir gausūs, kad vokiečiai juos degino krosnyse, norėdami apsišildinti.

Kaip įvesti naujus pinigus į ekonomiką

Išsiaiškinę, koks yra optimaliausias jūsų ekonomikos infliacijos lygis, jūs nustatote savo centrinio banko tikslą. Pavyzdžiui, jums geriausia yra 3 % metinė infliacija. Centrinis bankas turi keletą būdų, kaip pritraukti grynųjų pinigų į apyvartą ekonomikoje – ir abu jie yra netiesioginiai.

  • Pirma, jis gali skolinti pinigus vyriausybei, o tada vyriausybė gali įvesti šiuos pinigus į ekonomiką, pavyzdžiui, išleisdama pinigus naujų kelių tiesimui. Tai vadinama „biudžeto išlaidomis".
  • Antra, centrinis bankas gali skolinti pinigus mažesniems bankams, kurie vėliau juos vėl skolins žmonėms ar įmonėms, tokiu būdu gaudami pinigus, kurie cirkuliuos ekonomikoje.

Antrasis variantas yra šiek tiek sudėtingesnis procesas, nes privatūs bankai turi savo ekonominius interesus ir, jeigu jie nustato, kad skolintis pinigus iš centrinio banko jiems nėra finansiškai naudinga, jie, savaime suprantama, jų nesiskolins.

Ir panašiai, jeigu bankai manys, kad pinigų skolinimas žmonėms ar verslui jiems nėra pelningas, jie taip pat to nedarys. Tai yra vienas iš pagrindinių būdų, kaip pinigai gali išnykti iš apyvartos.

Taigi, kaip jūsų centrinis bankas gali paskatinti privačius bankus skolintis iš jo pinigų? Keisdamas palūkanų normas. Žemos palūkanų normos reiškia mažesnį privataus banko mokėjimą centriniam bankui už valiutos skolinimąsi ir atvirkščiai. Taigi, paprasčiau tariant:

  • Dėl žemų palūkanų normų daugiau skolinamasi, o tai, savo ruožtu, lemia didesnę infliaciją.
  • Dėl aukštesnių palūkanų normų mažiau skolinamasi, todėl formuojasi mažesnė infliacija.

Čia reikėtų atkreipti dėmesį į privačius bankus, nes jie yra pagrindiniai jūsų ekonomikos pinigų tiekėjai. Jeigu jūsų centrinis bankas gali pridėti pinigų į ekonomiką, privatūs bankai gali padauginti apyvartoje esančius pinigus per sistemą, vadinamą „daline rezervine bankininkystės sistema". Tai reiškia, kad bankas gali skolinti tiek, kiek nori, pasilikdamas tik dalį lėšų kaip užstatą.

Dalinė rezervinė bankininkystė – aiškinamasis pavyzdys

Kiekybinis skatinimas ir ekonominis augimas

Pateiksime pavyzdį, kad būtų aiškiau:

  1. Jonas ateina į banką, atidaro sąskaitą ir perveda į ją 100 JAV dolerių. Dalinės rezervinės bankininkystės sistemos dėka bankas dabar gali pasiskolinti Jono 90 JAV dolerių, palikdamas rezerve tik 10 %.
  2. Tadas, kitas vaikinas, domisi paskola, jam reikia 90 JAV dolerių, kad galėtų grąžinti skolą Simui.
  3. Simas pasiima iš Tado tuos 90 JAV dolerių ir perveda juos į savo sąskaitą į savo banką. Dabar Simo bankas gali paskolinti 81 JAV dolerį dar kitam vaikinui, kuriam reikia paskolos – Markui ir t. t.

Ūkio subjekto požiūriu:

  1. Jonas savo sąskaitoje turi 100 JAV dolerių,
  2. Simas savo sąskaitoje turi 90 JAV dolerių ir
  3. Markas savo kišenėje turi 81 JAV dolerį,

O iš viso tai sudaro 271 JAV dolerį mūsų mažame ekonominiame pavyzdyje. Tačiau iš tikrųjų yra tik 100 JAV dolerių. Taip privačių bankų dėka daugėja pinigų, bet tik su sąlyga, kad jie bus paskolinti.

Investuokite su „Admiral Markets"

Jeigu svarstote galimybę investuoti į akcijų rinką ir norite sudaryti geriausią savo akcijų rinkinį 2020 metams, tokiu atveju turite turėti prieigą prie geriausių galimų prekybos įrankių arba produktų. Vienas tokių produktų yra „Invest.MT5". „Invest.MT5" suteikia galimybę investuoti į 15 didžiausių pasaulio akcijų biržų akcijas ir ETF, naudojant prekybos platformą „MetaTrader 5".

Kiti privalumai – tai nemokami realiojo laiko rinkos duomenys, naujausi rinkos atnaujinimai, nulinis sąskaitos priežiūros mokestis, nedideli komisiniai mokesčiai už sudaromus sandorius ir dividendų išmokėjimas. Norėdami pradėti investuoti, spauskite šią reklaminę juostą!

Kiekybinis skatinimas. Investuokite su „Admiral Markets"

Kiekybinis palengvinimas ir bankų sistema

Ir paskutinis dalykas apie bankų sistemą. Svarbu suvokti, kad nepaisant to, kad bankų sistema gali paveikti pinigų pasiūlą, ji gali tik netiesiogiai paveikti jų paklausą. Jonas turi norėti atvykti į banką paskolos, o bankas turi norėti skolintis pinigų iš centrinio banko. Bet kuriuo atveju fiziniai asmenys, įmonės ir bankai skolinasi ir skolina pinigus tik tada, kai jaučiasi pakankamai saugūs.

Taigi iš esmės vyriausybė gali įtakoti pinigų paklausą tik sukurdama saugią ir stabilią ekonominę aplinką, kuri yra palanki augimui ir vystymuisi. Sumažėjęs poreikis reiškia, kad į apyvartą išleidžiama mažiau pinigų, nei reikalauja jūsų auganti ekonomika, o tai dažnai sukelia finansinę krizę.

Kiekybinis skatinimas – išvada

Duomenys apie kiekybinio skatinimo poveikį visame pasaulyje yra nuolat analizuojami. Įvairios ekonomikos ir jų valiutos skirtingai reaguoja į kiekybinio skatinimo būdus, kuriuos taiko jų centriniai bankai, tad galutinių išvadų šiuo klausimu parengimas užtruks metų metus.

Daugelyje šalių, kurios bandė sušvelninti kiekybinius rodiklius, infliacija nesumažėjo, o kartais susidarydavo defliacija. Įvairios šalys į pasaulio ekonomiką išleido trilijonus dolerių. Brandžios ekonomikos iš tikrųjų atsigavo po pramonės gamybos pertraukos, tačiau naujai sukurti pinigai taip pat keliavo per sienas, besivystančiose ekonomikose sukurdami nacionalinio dydžio ekonomikos burbulus.

Natūraliai kyla klausimas, ar ir kada šie burbulai sprogs? Geriausias patarimas būtų atidžiai stebėti rinkas. Gali prireikti atlikti papildomus agresyvios pinigų politikos padarinių ekonomikai tyrimus, tačiau visada atsiminkite, kad ekonomika gali gerėti, nepaisant to, kad valiuta praranda santykinę vertę, ir atvirkščiai.

Peržiūrėkite mūsų Straipsnių ir pamokų skyrių, kad gautumėte daugiau mokomosios medžiagos. Arba registruokitės į mūsų nemokamus mokymus prekiautojams internetu:

Kiekybinis skatinimas

Kiti naudingi straipsniai

Apie Admiral Markets

Admiral Markets – brokeris, kurio veiklą reguliuoja atitinkamos institucijos, suteikia galimybę naudotis populiariausiomis pasaulyje prekybos platformomis ir prekiauti susitarimais dėl kainų skirtumo (CFD), akcijomis bei biržoje prekiaujamais fondais (ETF).

Šis turinys nėra ir neturėtų būti suprantamas kaip patarimas, rekomendacija, pasiūlymas ar skatinimas sudaryti sandorį dėl kokio nors finansinio instrumento. Atkreipkite dėmesį, kad ši analizė nėra tikslus dabartinės ar būsimos veiklos rodiklis ir kad rinkos sąlygos laikui bėgant gali keistis. Prieš priimdami sprendimą investuoti, kreipkitės į nepriklausomą finansų patarėją, kad įsitikintumėte, jog suprantate susijusią riziką.

Įspėjimas apie riziką

CFD yra sudėtingi instrumentai, dėl kurių kyla didelė rizika greitai prarasti pinigus taikant finansinį svertą. 84% neprofesionaliųjų investuotojų sąskaitų prarandami pinigai prekiaujant CFD su šiuo teikėju. Turėtumėte pagalvoti, ar suprantate, kaip veikia CFD ir ar galite sau leisti prisiimti didelę riziką prarasti savo pinigus.