Kad Jūsų patirtis naršant mūsų svetainėje būtų pati geriausia, mes naudojame slapukus. Toliau naršydami šioje svetainėje duodate sutikimą dėl slapukų naudojimo. Daugiau informacijos bei tai, kaip galite pakeisti savo nuostatas, rasite mūsų Privatumo politikoje.
Daugiau informacijos Sutinku

Artėja nauja ekonominė krizė? Viskas apie investavimą krizės metu

Kovas 17, 2020 12:02 Europe/Vilnius
Skaitymo trukmė: 17 min.

Artėja nauja ekonominė krizė? Viskas apie investavimą krizės metu

Esant dabartinei ekonominei situacijai, vis daugiau kalbama apie galimą akcijų rinkos krizę, vedančią prie visos ekonomikos krizės.

Tokios pastarojo meto situacijos kaip politinė suirutė, kilusi dėl „Brexit", prekybos karai tarp JAV ir Kinijos ir, žinoma, COVID-19 viruso plitimas sąlygojo staigų finansų rinkų nuosmukį. 2020 m. kovo mėn. JAV akcijų rinkos buvo uždaromos du kartus per dieną dėl ypač didelio kainų kritimo.

Tad vis dažniau ir dažniau pasigirsta teiginių apie artėjančią kitą ekonominę krizę. O sąvokos „akcijų rinkos krizė" ir „ekonominė krizė" bei „finansų krizė" vis dažniau vartojamos naujienų reportažuose ir nuomonių apžvalgose, tačiau kas tiksliai tai yra?

Kas yra ekonominė krizė?

Ekonominė krizė apibūdinama kaip staigus tam tikros turto klasės aktyvo kainų nuosmukis.

Kalbant konkrečiai apie akcijų rinką, jos nuosmukis skiriasi nuo mažėjančios (krintančios meškų) rinkos savo staigiu ir ekstremaliu judėjimo žemyn pobūdžiu. Toks staigus judėjimas beveik visada yra tam tikro įvykio ar situacijos ir paniškos reakcijos į jį rezultatas. Rinkos krizę lemia staigus pardavimo įsakymų antplūdis ir atsvaros nebuvimas, nes daugelis pirkėjų uždaro savo pozicijas.

Tikriausiai, pastebėjote, kad šie apibrėžimai yra gana platūs ir gali būti interpretuojami skirtingai. Tačiau ekonomistai išskiria mažesnes bei didesnes ekonomines katastrofas.

Pavyzdžiui, mažus akcijų rinkos nuosmukius gali sukelti žmonių klaidos arba techninės problemos, todėl rinkos gana greitai atsigauna. Didesnis akcijų rinkos nuosmukis, kita vertus, daro įtaką beveik visoms finansų rinkoms ir paprastai trunka ilgiau.

Šiame straipsnyje mes sutelksime dėmesį į antrąjį variantą – didesnius rinkos sukrėtimus, tokius kaip 1929 m. ekonominė krizė, 2000 m. interneto burbulas ar paskutiniosios 2008 ir 2011 m. krizės.

Taip pat aptarsime esamą situaciją, kaip atpažinti ekonominę krizę ir kaip elgtis investuotojams.

Ekonominės krizės mūsų istorijoje

Naujausius nuosmukius mes gerai atsimename. Kitos garsiosios krizės daugumai iš mūsų buvo per daug seniai, kad jas atsimintume, tačiau jos turėjo tokį poveikį, kad išliko istorijoje. Taigi, pagrindinės ekonominės krizės chronologine tvarka.

1929 m. ekonominė krizė – pirmoji akcijų rinkos krizė su tarptautinėmis pasekmėmis

1929 m. pasaulinė ekonominė krizė yra pirmasis atvejis, susijęs su terminu „ekonominė krizė", „finansų krizė" arba „akcijų rinkos krizė". Tai vis dar yra viena garsiausių ir didžiausių ekonominių katastrofų mūsų istorijoje ir pirmoji, turėjusi tokias tolimas tarptautines pasekmes.

1929 m. spalio 24 d., „Juodąjį ketvirtadienį", kilo akcijų rinkos krizė, taip JAV prasidėjo Didžioji depresija, kuri vėliau padarė didelę įtaką viso pasaulio ekonomikai. Ši akcijų rinkos krizė turėjo katastrofiškų padarinių, tad 1930 metais buvo paskelbta ir tarptautinė krizė.

1929 m. akcijų rinkos krizės priežastys

Dėl ko kilo pasaulinė ekonomikos krizė? 1929 m. akcijų rinkos krizės tiesioginė priežastis buvo spekuliacinis burbulas. Į akcijų biržos sąrašus įtraukto turto kainos buvo nustumtos į neregėtas aukštumas. Kainų padidėjimą dar labiau paskatino pradėti pirkti kreditai, todėl akcijos visiškai nepagrįstai buvo įvertintos daug aukščiau.

Tuo pat metu Amerikos ekonomikai nebuvo skirtas tinkamas dėmesys. 1929 m. paskutinįjį ketvirtį JAV akcijų rinka žlugo. Tai turėjo įtakos ir kitoms finansų rinkoms, o vėliau paveikė visas tarptautines rinkas.

Per trejus akcijų rinkos smuko beveik visose pagrindinėse tarptautinėse rinkose. Krizė išplito visoje ekonomikoje ir sukėlė ilgą bei gilų ketvirtojo dešimtmečio ekonomikos nuosmukį. Taip Volstryto akcijų krizė paveikė visą ekonomiką ir visą pasaulį – dėl to kilo didžioji ekonominė krizė.

Nors pasaulinė ekonominė krizė 1929 m. paveikė viso pasaulio ekonomiką, tose valstybėse, kur nebuvo stiprios pramonės ji buvo juntama mažiau. Tuo metu Lietuvoje buvo labiau išvystytas žemės ūkis, tad didžiosios ekonominės krizės padariniai Lietuvoje buvo juntami mažiau.

1929 m. ekonominė krizė – pirmoji akcijų rinkos krizė su tarptautinėmis pasekmėmis

2000 m. ekonominė krizė – interneto burbulo akcijų rinkos krizė

2000 m. akcijų rinkos krizė yra geriau žinoma kaip interneto bendrovių burbulo krizė. Ši ekonominė krizė prasidėjo 2000 m. balandžio mėn. ir truko daugiau kaip tris metus. Pagrindinė priežastis buvo sprogęs spekuliacinis burbulas, susikūręs 1999–2000 m.

Praėjusio amžiaus dešimtasis dešimtmetis buvo finansų rinkų, ypač technologijų sektoriaus, klestėjimo metas. 1998 m. vien NASDAQ indekso, žymiausių technologijų sektoriaus akcijų rinkinio, vertė buvo padauginta iš 5 kartų. NASDAQ kulminaciją buvo pasiekta 2000 m. kovo mėn.

Netrukus po to, balandžio mėn., plėtra pradėjo po truputį lėtėti, ypač po „Wanadoo" IPO ir finansinio skandalo, susijusio su telekomunikacijų paslaugų teikėju „Global Crossing". Tačiau tikrasis akcijų rinkos nuosmukis prasidėjo 2000 m. pabaigoje.

2001 m. akcijų rinkos krizė paspartėjo, o jos padarinius sustiprino 2001 m. rugsėjo 11 d. išpuoliai. Šios finansų krizės pabaigą žymėjo finansų rinkų atsigavimas 2003 m. kovo mėn.

Ekonominė krizė 2008 metais – būsto rinkos krizė

2008 ekonominė krizė taip pat vadinama būsto rinkos žlugimu arba subprincipinių paskolų krize. Kokios 2008 metų krizės priežastys?

2007 m. prasidėjęs JAV akcijų rinkų meškų ciklas smarkiai paspartėjo, kai investicinis bankas „Lehman Brothers" paskelbė apie savo bankrotą 2008 m. rugsėjo 15 d., pirmadienį. Tai Volstryto akcijų rinkos krizės pradžia. Didesnis akcijų rinkos nuosmukis prasidėjo kiek vėliau, 2008 m. spalio 6 d., pirmadienį. Šis rinkos nuosmukis reiškė 2008 krizės pradžią.

Subprincipinių paskolų rinkos krizė kilo dėl plačiai paplitusių negarantuotų hipotekos paskolų nemokiems namų ūkiams. Milijonai amerikiečių sugebėjo pasiskolinti neproporcingai dideles sumas už santykinai mažas kintamas palūkanų normas.

Dėl to daug daugiau žmonių galėjo nupirkti nekilnojamojo turto. Tai paskatino paklausą, taigi ir būsto rinkos vertinimą. Žmonės ėmė paskolas, galvodami, kad būsto kainos ir toliau kils. Tačiau dėl JAV būsto rinkos sąstingio daugelis namų ūkių nebegalėjo įvykdyti savo hipotekos įsipareigojimų.

Po to, kai 2005 m. buvo padidintos Federalinių rezervų banko (FED) palūkanų normos, daug kam labai išaugo mėnesinės įmokos. Neįvykdytų įsipareigojimų skaičius greitai nuskriejo iki daugiau kaip 15 %. Dėl šios priežasties būsto kainos po truputį pradėjo kristi, sukeldamos didelių kredito organizacijų ir investicinių fondų bankrotus.

Tai sukėlė domino efektą. 2008 metų krizė greitai išplito visame pasaulyje, daugelis bankų ir skolintojų patyrė problemų, o akcijų rinkos žlugo viena po kitos.

Ekonominė krizė 2008 metais – būsto rinkos krizė

2008 m. akcijų rinkos krizė tiesiogiai ar netiesiogiai tarptautiniu mastu paveikė beveik visus sektorius ir finansų rinkas. 2008 m. krizė taip pat yra vadinama skolų krizė ir laikoma 2011 m. akcijų rinkos krizės priežastimi. Nors pagrindinis krizės pikas buvo 2008 m. rudenį, ji vis dar tęsėsi ir 2011 m.

2011 m. ekonominė krizė – akcijų rinkos krizė

Skirtingai nuo 2000 m. ir 2008 m. akcijų rinkos sukrėtimų, šis akcijų rinkos nuosmukis nėra spekuliacinio burbulo sprogimo rezultatas. Ekonominė padėtis po 2008 m. finansų krizės iš esmės apibrėžė šios vėlesnio akcijų rinkos krizės aplinkybes.

2008 m. krizė turėjo didelį poveikį, o padariniai buvo plataus masto. Kaip jau minėjome, tai sukėlė domino efektą. Keletas pagrindinių tarptautinių bankų ir kreditorių balansavo ties bankroto riba.

Buvo priverstos įsikišti vyriausybės. Visuomenė susidūrė su scenarijais, kurie niekada anksčiau nebuvo ir apie kuriuos daugelis dar negalvojo. Pasitikėjimas ekonomika ir politika smarkiai sumažėjo.

Be to, kelios valstybės po šios ekonominės krizės susidurė su dideliu valdžios sektoriaus deficitu. Europoje Graikijos skolų krizė ir jos galimas poveikis eurui sukėlė neramumus. Gandai apie taupymo planus, pirmalaikius rinkimus ir nuviliančius ekonominius duomenis Europoje ir JAV prisidėjo prie sunkaus atsigavimo.

Kitos ekonominės krizės

Aptarėme svarbiausias akcijų rinkų bei ekonomines krizes. Tačiau, žinoma, istorijoje yra buvę ir kitų krizių, turėjusių didelį poveikį ekonomikai.

Tulpių manijos krizė – pirmasis rinkos burbulo rinkos sprogimas

Pati pirmoji akcijų rinkos katastrofa įvyko 1937 m. Nyderlandų žemėje. Tulpės tuo metu buvo labai populiarios tarp Europos diduomenės ir ribota pasiūla labai padidino jų kainą. Tai žymėjo tulpių prekybos bumą.

Pačiame pike tulpių svogūnėliais buvo prekiaujama dešimt kartų didesnėmis sumomis nei metinis patyrusio amatininko atlyginimas. Tuo metu tulpės buvo vertos maždaug tiek, kiek namas prie Amsterdamo kanalo. Tulpių manija pasaulio istorijoje laikoma pirmąja didžiausia akcijų rinkos katastrofa dėl spekuliacijos bangos.

1973 m. krizė – pirmoji naftos rinkos katastrofa

1973 m. krizė vainikavo šlovingąjį trisdešimtmetį – 30 metų ekonominio ir gyventojų užimtumo augimą, buvusį po Antrojo pasaulinio karo. 1973 m. ekonominė krizė yra viena iš nedaugelio, kurios priežastis nėra spekuliacinio sprogimo banga.

1973 m. krizė prasidėjo smarkiai pakilus naftos kainoms. Naftos barelio kaina pakilo nuo 3 JAV dolerių 1973 m. spalio mėn. iki 12 JAV dolerių 1974 m. kovo mėn. dėl naftą gaminančių arabų šalių embargo Izraelio sąjungininkams.

Šis embargas pablogino jau ir taip trapią padėtį naftos rinkoje. Staigus naftos kainų augimas padarė įtaką visai pasaulio ekonomikai ir žymėjo ekonominės recesijos pradžią.

1979 m. krizė – antroji naftos rinkos krizė

Antroji su naftos rinka susijusi ekonominė krizė kilo 1979 m. jos priežastis buvo kelis mėnesius trukęs naftos eksporto iš Irano nutraukimas Irano revoliucijos metu. Naftos kainos per trumpą laiką padidėjo nuo maždaug 17 JAV dolerių iki 35 JAV dolerių už barelį, tai buvo iš tiesų ne mažas spaudimas jau ir taip trapiam pasaulio ekonomikos atsigavimui.

Kita ekonominė krizė

1987 metų akcijų rinkos krizė

1987 m. ekonominė krizė prasidėjo 1987 m. spalio 19 d., Juodąjį pirmadienį, vieną blogiausių dienų Volstryte. Šią dieną „Dow Jones" per vieną sesiją prarado stulbinantį 22,6 % dydį savo vertės. Tai sulaužė ankstesnį 1929 m. rekordą (- 12,6 %).

Pažymėsime, kad visai neseniai – 2020 m. kovo 12 d. – taip pat buvo įtraukta į blogiausių dienų sąrašą.

Tu tarpu 1987 m. kitose pasaulio akcijų rinkose buvo užfiksuotas astronominis nuosmukis. Paryžiaus akcijų rinka krito 9,7 %, Jungtinės Karalystės akcijų rinka smuko 26 %, o Honkonge akcijų rinkos smukimas buvo tiesiog stulbinantis – -46 %.

Toks akcijų rinkos nuosmukis sekė po 5 metų spekuliacijų akcijų rinkose bangos. JAV prezidento R. Reigano ir jo liberalios revoliucijos metu JAV akcijų rinkose buvo stebimas beveik nuolatinis augimas. O publikacijos apie didėjantį JAV prekybos deficitą žymi 1978 m. akcijų rinkos krizės pradžią.

1978 m. Volstryto akcijų rinkos krizė buvo pirmoji, kurioje jau dalyvavo kompiuteriai ir automatinės prekybos sistemos. Pp pirmųjų ekonomikos nuosmukio signalų prekybos robotai masiškai atidarė trumpas pozicijas, o tai lėmė tolesnį nuosmukį.

Tuo metu vyravęs ekonominis stabilumas padėjo apriboti krizės padarinius visai ekonomikai. Be to, FED reagavo labai greitai ir efektyviai, tad žala buvo beveik ribota.

Nauja ekonominė krizė

Ar bus nauja ekonominė krizė 2020 metais?

Ko gero, vienas iš dažniausiai užduodamų klausimų dėl ekonominės krizės yra apie tai, kada galime tikėtis vėl šių dalykų. Investuotojai ir analitikai spėlioja apie kitą sekančią krizę, tačiau nuomonės ir akcijų rinkos krizės prognozės labai skiriasi. Kelių ekonomistų teigimu, akcijų rinkos krizės rizika dabar yra ypač didelė, atsižvelgiant į esamą situaciją ir trumpalaikę perspektyvą.

Neseniai stebėjome tam tikrus trumpalaikius rinkos nuosmukius 2020 m. kovo mėn. Trumpalaikiai rinkos nuosmukiai – tai situacijos, kai akcijų rinka labai greitai smunka per labai trumpą laiką. Toks kritimas paprastai būna trumpalaikis.

2010 m. gegužės mėn. JAV akcijų rinka smarkiai smuko. Nors po staigaus akcijų kritimo per trumpą laiką rinka beveik visiškai atsigavo po 20 minučių, tačiau toks kritimas gali sukelti tam tikrą paniką.

Ekonomistai naudoja skirtingas priemones ir vadinamuosius krizės rodiklius, kad galėtų pateikti savo krizės prognozes. Rinkos nuolat keičiasi, o ekonomika yra labai dinamiška. Bet kuriuo metu tam tikri makroekonominiai ramsčiai arba akcijų rinkos rodikliai gali tapti nepalankūs.

Štai kodėl žmonės paprastai naudoja skirtingų rodiklių derinį, norėdami išmatuoti rinkos klimatą ir prognozuoti artėjančią krizę. Kai įvairūs indikatoriai ilgą laiką duoda įspėjamuosius signalus, pravartu suklusti.

Remdamiesi neigiama JAV obligacijų pajamingumo kreive, kai kurie ekonomistai prognozuoja, kad per ateinančius dvejus metus įvyks akcijų krizė. Esant dabartiniam pasauliniam klimatui, kai šalys yra labai tarpusavyje susijusios, galimos JAV akcijų rinkos krizės poveikis bus jaučiamas visame pasaulyje.

Stipriausioje Europos ekonomikoje – Vokietijoje praėjusiais metais buvo užfiksuoti pirmieji galimos ekonominės krizės požymiai. Anot Vokietijos statistikos biuro (Destatis.de), 2019 m. pradžioje Vokietijos ekonomika užfiksavo pirmąjį susitraukimą nuo 2013 m.

Ar bus nauja ekonominė krizė 2020 metais?

Šaltinis: Destatis.de

Jeigu ši tendencija nepasikeistų, Vokietijos ekonomikai ta reikštų nuosmukį. Tai neabejotinai turėtų įtakos ir aplinkinėms ekonomikoms bei visam regionui, ypač mažesnėms šalims. Tačiau, Vokietijos ekonomika 2019 m. trečiąjį ketvirtį demonstravo pakilimą. Padidėjo vartotojų išlaidos, o vyriausybė daug investavo.

Tačiau vis tiek yra veiksnių, į kuriuos analitikai atsižvelgia. Daugelis tikisi dar vienos JAV akcijų krizės, po kurios prasidės užsitęsusi recesija. Toks scenarijus gali paveikti kitas šalis ir regionus bei gali sąlygoti pasaulinių akcijų rinkų katastrofas.

Priežastis nusivilti? Nebūtinai. Vertybinių popierių rinkos krizės ir nuosmukiai yra neišvengiami, tačiau tinkamai pasirengus ir atidarius teisingas pozicijas, poveikis ekonomikos nuosmukiui, kaip ir jūsų investiciniam portfeliui gali būti ribotas.

Kitame skyriuje pateiksime kelis patarimus, kurie padės pasiruošti galimam kitam akcijų rinkos nuosmukiui. Ar norite sužinoti daugiau? Tada skaitykite mūsų straipsnį „Recesija arba ekonomikos nuosmukis – koronaviruso poveikis rinkoms".

Ekonominė krizė ir prognozės, ką daryti per kitą rinkų krizę

Nors krizės prognozės nepateikia vienareikšmio atsakymo į klausimą, kada galime tikėtis kito rinkų kritimo, yra keletas rodiklių, kuriuos galite stebėti. Akcijų rinkos krizės atveju ypač svarbu būti gerai pasirengusiems ir kad jūsų prekybos strategija bei investicinis portfelis atitiktų situaciją.

Žinoma, daug investuotojų per ekonomines krizes praranda dalį arba visą savo investicinį kapitalą. Juk akcijų rinkos krizė sukuria neįprastus rinkos svyravimus.

Tačiau, yra ir pavyzdžių, kai investuotojai pasinaudoja situacija, sukeliančia akcijų rinkos griūtį. Vorenas Bafetas jau įrodė, kad visiškai įmanoma apsaugoti savo investicinį portfelį, jeigu iš anksto numatoma ekonominė krizė. Tiesą sakant, šis legendinis investuotojas yra žinomas dėl gana aktyvaus investavimo akcijų rinkos griūties metu. Bankų krizės metu Vorenas Bafetas paskelbė, kad perka Amerikos bendrovių akcijas.

Pavyzdžiui, 2008 m. jis investavo į „Goldman Sachs" – investicinį banką, kuris tuo metu buvo ant bankroto ribos. Ir tai jam tikrai nepadarė jokios žalos. Pranešama, kad Vorenas Bafetas iš savo investicijų uždirbo daugiau kaip 4 trilijonus JAV dolerių ir vis dar valdo nemažą dalį minėtos bendrovės.

Kiti legendiniai investuotojai, tokie kaip George Sorosas, taip pat sugebėjo uždirbti daug pinigų per akcijų rinkos krizę. George Sorosas yra žinomas kaip „žmogus, kuris sužlugdė Anglijos banką". Didelę dalį savo kapitalo jis uždirbo investuodamas būtent krizės metu. 1992 m. rugsėjo 16 d., Juodąjį trečiadienį, jis uždirbo atidaręs didžiulę Britanijos svaro trumpą poziciją.

Šis scenarijus, be abejo, yra kraštutinis sėkmingo investavimo pavyzdys per rinkos krizę. Nors akcijų rinkos krizės scenarijus suteikia įvairių galimybių, svarbu suvokti, kad tokia rinkos situacija yra gana unikali ir kelia didelę riziką.

Todėl svarbu, kad į tai atsižvelgtumėte ir kad jūsų investavimo strategija atitiktų susiklosčiusią situaciją. Tolesniuose skyriuose aptarsime įvairius variantus, kuriuos galite apsvarstyti, jeigu norite reaguoti į akcijų rinkos krizės prognozes.

Ekonominė krizė – pasirengimas kitam 2020 metų akcijų rinkos kritimui

Nuomonės skiriasi dėl to, kada galime tikėtis kito akcijų rinkos kritimo. Yra keletas akcijų rinkos krizės prognozių, kurios kalba apie artėjančią akcijų rinkos krizę 2020 m. Tuo tarpu kitos numato kiek ilgesnį laiko tarpą.

Kaip jau minėta, sunku numatyti tikslų krizės laiką. Tačiau tai nereiškia, kad negalite jai pasiruošti. Jeigu norite investuoti krizės metu ar jai artėjant, turite atsižvelgti į keletą svarbių veiksnių.

1. Diversifikacija

Akcijų rinkos krachui būdingas staigus nuosmukis. Nors vertybinių popierių rinkos nuosmukio prognozės aiškiai nenurodo tikslaus laiko, jūs galite pasinaudoti informacija apie galimas priežastis. Remdamiesi tuo, investuotojai sieks išsiaiškinti, kurios rinkos arba rinkos segmentai galėtų būti paveikti stipriausiai, o kurie – mažiau.

Pagrindinis sėkmingos prekybos arba investavimo principas yra padidinti pelną ir apriboti savo nuostolius. Tai taip pat yra apsidraudimo strategijų pradžios taškas. Apsidrausdami prekiautojai bando apriboti tam tikro aktyvo riziką, tuo pat metu investuodami į kitą, neigiamai koreliuojančią, finansinę priemonę.

Skaitykite daugiau apie apsidraudimo strategijos taikymą mūsų straipsnyje „Apsidraudimo sandoriai – prekybos draudimo strategijos".

Ekonominė krizė – pasirengimas kitam 2020 metų akcijų rinkos kritimui

2. Trumpos pozicijos

George Soroso pavyzdys rodo, kad kai kurie investuotojai atidaro tokias pozicijas, kad pasinaudotų rinkos judėjimu žemyn. Atidarydami trumpas pozicijas (pateikdami skolintų aktyvų pardavimo įsakymus), galite pasinaudoti situacija, kai kainos krenta.

Naudodamiesi CFD prekyba, galite atidaryti tiek ilgas, tiek ir trumpas pozicijas, atitinkamai reaguodami tiek į rinkos kilimą, tiek ir į kritimą. Tai leidžia prekiauti bet kokiomis rinkos sąlygomis ir suteikia galimybę geriau apsisaugoti nuo rizikos.

3. Rizikos valdymas

Kai pradėsite prekiauti, realiai suvoksite, kad pelno tikimybė yra neatsiejamai susijusi su tam tikra rizika – nepriklausomai nuo to, ar vyksta akcijų krizė, ar ne. Auksinė ilgalaikės prekybos sėkmės taisyklė yra padidinti pelną ir sumažinti nuostolius. Analizės metodai ir gera prekybos strategija yra skirti nustatyti geriausias prekybos galimybes ir tinkamai į jas reaguoti siekiant pelno.

Pažymėtina, kad beveik visi pradedantieji prekiautojai ignoruoja rizikos valdymą – siekimą išvengti rizikos ir apriboti savo nuostolius. Profesionalūs prekiautojai vis dėlto sutiks, kad tinkama rizikos valdymo sistema yra beveik tokia pati vertinga kaip ir gera prekybos strategija.

Investuoti rinkose ir pasiekti sėkmingų prekybos rezultatų be rizikos valdymo tiesiog neįmanoma. Rizikos valdymo tikslas yra kiek įmanoma labiau apriboti riziką ir galimus nuostolius nuostolingai pozicijose.

4. Saugaus prieglobsčio aktyvai

Sėkmingi prekiautojai dažnai taiko apsidraudimo metodus ir investuoja į vadinamuosius „saugaus prieglobsčio" aktyvus. Saugaus prieglobsčio aktyvas reiškia finansų rinkas arba prekybos priemones, kurios, kaip tikimasi, išlaikys savo vertę net smukus pasaulinėms finansų rinkoms.

Dėl Šveicarijos vyriausybės neutralumo ir jos finansų sistemos stabilumo Šveicarijos frankas laikomas saugaus prieglobsčio aktyvu. Investavimas į auksą laikomas saugiu prieglobsčiu, nes šis metalas turi išliekamąją vertę.

Investuoti į saugaus prieglobsčio aktyvus yra labai populiaru, ypač tokiomis politinės ir ekonominės sumaišties aplinkybėmis, kaip ekonominė krizė. Prekiautojai stengiasi parduoti aktyvus, kurių rizika yra didesnė, ir pirkti tokias priemones kaip, pavyzdžiui, auksas.

Norite prekiauti akcijų rinkose, kai artėja nauja ekonominė krizė?

Investicijos iš esmės yra rizikinga veikla. Galų gale mes spekuliuojame savo lūkesčiais arba prognozėmis, kad aktyvo vertė padidės arba sumažės. Mes atitinkamai pozicionuojame savo pelną.

Tačiau galimybė laimėti visada eina kartu su rizika prarasti. Atminkite, jeigu rinkos dalyviai mano, kad artimas akcijų rinkos kritimas yra neišvengiamas, galime tikėtis smarkaus rinkos svyravimo.

Rinkos svyravimas tiesiogiai lemia, kaip ir kaip dažnai judės konkrečios prekybos priemonės arba tam tikros rinkos. Kuo didesnis rinkos svyravimas, tuo labiau rinkos kaina judės per tam tikrą laiką.

Kainų kaita suteikia prekybos galimybių, tačiau taip pat kelia riziką. Šiuo atžvilgiu praradimo rizika ir pelno tikimybė eina koja kojon. Todėl svarbu, kad jūs gerai žinotumėte vyraujančias rinkos sąlygas ir suprastumėte, kaip galite geriausiai į jas reaguoti.

Jeigu norite pradėti prekiauti, artinantis naujai akcijų rinkos krizei arba jeigu norite tinkamai į ją reaguoti, visada pravartu pasidomėti prekybos pagrindais ir finansų rinkų dinamika.

Pirmiausia, patartina naujas prekybos strategijas arba priemones išbandyti nerizikingoje aplinkoje. „Admiral Markets" šiam tikslui siūlo prekybos simuliatorius ir nemokamą demonstracinę sąskaitą. Atidarę mūsų demonstracinę sąskaitą, galite be rizikos išbandyti įvairius investavimo būdus per rinkos krizę, visiškai nerizikuodami savo kapitalu.

Naudodamiesi demonstracine prekyba galite nerizikuodami ir realiu laiku naršyti finansų rinkose ir tobulinti savo prekybos įgūdžius, nes sąskaitos balansą demonstracinėje sąskaitoje sudaro tik virtualios lėšos.

Tačiau, taip galite įgyti tvirtų žinių apie rinkų dinamiką ir išbandyti įvairias „MetaTrader 4" arba „MetaTrader 5" prekybos platformos funkcijas bei galimybes. Na, o atidarę realią prekybos sąskaitą, galite iš tikrųjų dalyvauti prekyboje.

Ar norite pradėti prekiauti jau dabar? Spauskite šią reklaminę juostą, kad atidarytumėte prekybos sąskaitą:

Norite prekiauti akcijų rinkose, kai artėja nauja ekonominė krizė?

Kiti naudingi straipsniai

Apie Admiral Markets

Admiral Markets – brokeris, kurio veiklą reguliuoja atitinkamos institucijos, suteikia galimybę naudotis populiariausiomis pasaulyje prekybos platformomis ir prekiauti susitarimais dėl kainų skirtumo (CFD), akcijomis bei biržoje prekiaujamais fondais (ETF).

Šis turinys nėra ir neturėtų būti suprantamas kaip patarimas, rekomendacija, pasiūlymas ar skatinimas sudaryti sandorį dėl kokio nors finansinio instrumento. Atkreipkite dėmesį, kad ši analizė nėra tikslus dabartinės ar būsimos veiklos rodiklis ir kad rinkos sąlygos laikui bėgant gali keistis. Prieš priimdami sprendimą investuoti, kreipkitės į nepriklausomą finansų patarėją, kad įsitikintumėte, jog suprantate susijusią riziką.

Įspėjimas apie riziką

CFD yra sudėtingi instrumentai, dėl kurių kyla didelė rizika greitai prarasti pinigus taikant finansinį svertą. 84% neprofesionaliųjų investuotojų sąskaitų prarandami pinigai prekiaujant CFD su šiuo teikėju. Turėtumėte pagalvoti, ar suprantate, kaip veikia CFD ir ar galite sau leisti prisiimti didelę riziką prarasti savo pinigus.