Kas yra vertybiniai popieriai – pavyzdžiai 2
|
Vertybinių popierių birža yra fizinė arba virtuali vieta, į kurią įmonės ir institucijos kreipiasi, kai nori gauti finansavimą savo projektams arba tikslams įgyvendinti. |
Šiame straipsnyje supažindinsime jus su vertybiniais popieriais, jis padės jums suprasti pagrindus ir atrasti investavimo galimybes. Vertybinių popierių rinka siūlo įvairių investavimo galimybių, bet svarbu suprasti susijusią riziką ir laikytis konservatyvaus pajamų ir taupaus išlaidų požiūrio.
Skaitykite toliau ir sužinokite, kas yra vertybiniai popieriai:
Kas yra vertybiniai popieriai?
|
Vertybiniai popieriai – tai tam tikri dokumentai, kurie patvirtina nuosavybės teises į tam tikras finansines priemones (pavyzdžiui, akcijas) arba skolos įsipareigojimus (pavyzdžiui, obligacijas). Jie yra svarbi investavimo ir kapitalo pritraukimo priemonė šiuolaikinėje ekonomikoje. |
Kitaip dar galima pasakyti, kad vertybiniai popieriai tai yra finansinės sutartys, pagal kurias savininkui suteikiama tam tikra turto dalis ir kurias galima nusipirkti bei parduoti.
Plečiantis pasaulio ekonomikai ir tobulėjant technologijoms, dabar investuotojams yra prieinama daugybė įvairių rūšių vertybinių popierių. Netgi yra dviejų tipų rinkos: pirminė ir antrinė.
Dvi labiausiai paplitusios vertybinių popierių rūšys, ypač mažmeninių investuotojų tarpe, yra nuosavybės vertybiniai popieriai ir fiksuotų pajamų arba skolos vertybiniai popieriai.
Toliau aptarkime įvairius vertybinius popierius:
Įvairios finansinės priemonės
Akcijos
|
Akcijos yra viena populiariausių investavimo priemonių, suteikianti investuotojams dalį nuosavybės įmonėje – tai reiškia, kad akcininkai tampa daliniais įmonės savininkais ir gali pretenduoti į dalį jos pelno. |
Kai verslas nori augti, jam reikia papildomų lėšų. Tuomet bendrovės, kad padidintų savo kapitalą, gali:
- pasiskolinti pinigų iš banko,
- susirasti privačių investuotojų arba
- eiti į finansų rinkas ir išleisti akcijų arba vertybinių popierių.
Tipas |
Kaina |
Dividendai |
P/E rodiklis |
|---|---|---|---|
|
Akcijų kainas rinkoje lemia pasiūla ir paklausa. Jeigu investuotojai nori pirkti akcijas (paklausa didelė), kaina kyla. Jeigu investuotojai nori parduoti akcijas (pasiūla didelė), kaina krenta. Kiti svarbūs faktoriai kainai yra įmonės veiklos rezultatai, naujienos ir bendra ekonominė situacija. | Dividentai – tai pelno dalis, kurią įmonė nusprendžia išmokėti savo akcininkams. Sprendimus dėl dividendų dydžio ir mokėjimo periodiškumo (pavyzdžiui, kasmet, kas ketvirtį) priima akcininkų susirinkimas. Ne visos įmonės moka dividendus, augančios įmonės dažnai reinvestuoja savo pelną atgal į verslą. |
Jis parodo, kiek investuotojai yra pasirengę mokėti už vieną įmonės pelno vienetą ir apskaičiuojamas akcijos kainą padalijus iš įmonės pelno, tenkančio vienai akcijai (EPS).
Svarbu šį rodiklį lyginti su kitų tos pačios pramonės šakos įmonių rodikliais ir įmonės istorine P/E verte. Tai yra tik vienas iš daugelio rodiklių, į kuriuos reikėtų atsižvelgti vertinant akcijas. |
Obligacijos
|
Obligacijos yra skolos vertybiniai popieriai, kuriuos išleisdamas emitentas (pavyzdžiui, valstybė, savivaldybė ar įmonė) pasiskolina pinigų iš investuotojų ir įsipareigoja juos grąžinti su palūkanomis per nustatytą laikotarpį. |
Jeigu įmonė arba vyriausybė nori pasiskolinti pinigų, jie gali arba bandyti:
- gauti paskolą iš banko arba
- išleisti obligacijas.
Investuotojai, kurie perka obligacijas, faktiškai skolina emitentui savo pinigus. Vertybinis popierius – obligacija – suteikia teisę jo turėtojui arba pirkėjui atgauti investuotus pinigus su palūkanomis, kai sueina obligacijos išpirkimo terminas.
Investavimas į obligacijas paprastai laikomas mažiau rizikingu nei investavimas į akcijas, bet ir potenciali grąža gali būti mažesnė.
| Tipas | Palūkanų norma (kupono norma) | Terminas (išpirkimo data) |
Reitingas |
|---|---|---|---|
|
Investuotojai gali rinktis iš kelių pagrindinių obligacijų tipų, pagal emitentą:
|
Tai metinė palūkanų norma, kurią emitentas įsipareigoja mokėti obligacijos savininkui. Ji nustatoma obligacijos emisijos metu ir išlieka pastovi visą obligacijos galiojimo laikotarpį (išskyrus kintamos palūkanų normos obligacijas). Ši norma priklauso nuo rinkos palūkanų, emitento kredito reitingo ir obligacijos trukmės. | Tai data, kada emitentas įsipareigoja grąžinti investuotojui nominalią obligacijos vertę. Kuo ilgesnis terminas, tuo didesnė paprastai būna palūkanų norma, bet ir didesnė rizika, kad per tą laiką pasikeis rinkos sąlygos. | Kredito reitingų agentūros (tokios kaip „Moody's“, „Standard & Poor's“ ir „Fitch“) vertina obligacijų emitentų gebėjimą laiku vykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Reitingai suteikiami pagal tam tikrą skalę, kur aukštesnis reitingas (AAA) reiškia mažesnę riziką, o žemesnis reitingas (C) – didesnę riziką. Obligacijos su žemesniu reitingu (vadinamos „junk bonds“ arba „aukšto pajamingumo obligacijomis“) siūlo didesnes palūkanas, bet jų rizika yra didesnė. |
Investiciniai fondai
|
Investiciniai fondai yra kolektyvinio investavimo priemonės, kurių lėšos surenkamos iš daugelio investuotojų ir investuojamos į įvairių aktyvų portfelį. |
Investiciniai fondai leidžia investuotojams diversifikuoti savo investicijas ir pasinaudoti profesionalių fondų valdytojų patirtimi. Investicinius fondus valdo investicijų valdymo įmonės, kurios samdo profesionalius fondų valdytojus. Fondų valdytojai priima investavimo sprendimus, siekdami maksimizuoti fondo grąžą, atsižvelgdami į fondo investavimo strategiją ir rizikos lygį.
|
Tipas |
Grąža | Rizikos lygis | Turto paskirstymas |
|---|---|---|---|
|
Yra skirtingi investiciniai fondai:
|
Investicinių fondų rizika ir grąža yra glaudžiai susiję. Paprastai didesnė rizika siejama su didesne potencialia grąža, ir atvirkščiai. Akcijų fondai paprastai pasižymi didesne rizika ir potencialia grąža nei obligacijų fondai. Svarbu atkreipti dėmesį, kad praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų.
|
Riziką galima vertinti pagal įvairius rodiklius:
|
Turto pasiskirstymas yra strategija, kai investicijos paskirstomos tarp skirtingų turto klasių (akcijų, obligacijų, nekilnojamojo turto ir kt.) Tai daroma siekiant diversifikuoti riziką ir optimizuoti grąžą. Investiciniai fondai taip pat taiko turto pasiskirstymo strategiją, investuodami į skirtingus vertybinius popierius ir turto klases. Tinkamas turto pasiskirstymas priklauso nuo investuotojo rizikos tolerancijos, investavimo tikslų ir laikotarpio. Pavyzdžiui, konservatyvus investuotojas gali rinktis fondą, kuris didžiąją dalį lėšų investuoja į obligacijas, o agresyvus investuotojas gali rinktis fondą, kuris didžiąją dalį lėšų investuoja į akcijas. |
ETF (biržoje prekiaujami fondai)
|
ETF (angl. Exchange Traded Funds) – tai biržoje prekiaujami fondai, kurie apjungia investicinių fondų ir akcijų savybes, jie seka tam tikrą indeksą, sektorių, žaliavą ar kitą turto klasę ir jais prekiaujama biržoje kaip akcijomis. |
šie fondai suteikia investuotojams galimybę lengvai diversifikuoti savo investicinį portfelį ir investuoti į platų spektrą aktyvų vienu sandoriu.
| Kaina | Dividendų pajamingumas | Išlaidos | Likvidumas |
|---|---|---|---|
|
ETF pagrindinis tikslas yra atkartoti pasirinkto aktyvo, pavyzdžiui, indekso rezultatus. ETF kaina svyruoja priklausomai nuo aktyvo, kurį jis seka, vertės. Jeigu indekso vertė kyla, kyla ir ETF kaina, ir atvirkščiai. ETF kaina taip pat gali šiek tiek nukrypti nuo indekso vertės dėl pasiūlos ir paklausos rinkoje. Šis nukrypimas vadinamas sekimo paklaida. ETF kainos nustatomos biržos prekybos metu, panašiai kaip akcijų kainos. |
Kai kurie ETF investuoja į akcijas, kurios moka dividendus. Tokiu atveju ETF gali išmokėti gautus dividendus savo investuotojams. Dividendų pajamingumas parodo, kokią metinę grąžą investuotojas gauna dividendų pavidalu, išreikštą procentais nuo ETF kainos. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ne visi ETF moka dividendus. Yra ir tokių ETF, kurie gautus dividendus reinvestuoja atgal į fondą. |
Tai metiniai mokesčiai, kuriuos valdytojas ima už fondo valdymą. Šie mokesčiai apima administravimo, valdymo ir kitas išlaidas. ETF paprastai pasižymi žemesnėmis valdymo išlaidomis nei aktyviai valdomi investiciniai fondai. Tai yra vienas didžiausių ETF privalumų.. |
ETF yra labai likvidūs, nes jais galima prekiauti biržoje bet kuriuo prekybos metu, panašiai kaip akcijomis. Investuotojai gali greitai ir lengvai pirkti arba parduoti ETF vienetus rinkos kaina. Didelis prekybos aktyvumas užtikrina mažus kainų skirtumus tarp pirkimo ir pardavimo, o tai yra svarbu investuotojams. Likvidumas priklauso nuo ETF prekybos apimties ir sekamo indekso populiarumo. |
Išvestinės finansinės priemonės
|
Išvestinės finansinės priemonės yra finansinės sutartys, kurių vertė yra išvestinė iš kito bazinio aktyvo vertės, tai reiškia, kad jų kaina tiesiogiai priklauso nuo kito aktyvo, pavyzdžiui, akcijos, obligacijos, valiutos, žaliavos ar indekso, kainos. |
Išvestinės priemonės naudojamos įvairiems tikslams, įskaitant rizikos valdymą, spekuliavimą ir arbitražą. Tačiau svarbu pabrėžti, kad tai yra sudėtingos finansinės priemonės ir gali būti labai rizikingos, ypač nepatyrusiems investuotojams.
| Tipas | Kaina | Terminas | Rizika |
|---|---|---|---|
|
Šių priemonių kaina priklauso nuo kelių veiksnių:
|
Tai data, iki kurios galioja išvestinė finansinė priemonė. Pasibaigus šiam terminui, sutartis nebegalioja. Ateities sandorių ir pasirinkimo sandorių atveju, tai yra data, kada turi būti įvykdytas sandoris (pristatytas arba nupirktas bazinis turtas). |
Šios priemonės yra labai rizikingos dėl:
|
Daugiau apie vertybinių popierių rinką sužinokite mūsų mokomuosiuose seminaruose internetu:
Vertybinių popierių rinkos aktualijos
Rinkos dinamika
Pasaulinės vertybinių popierių rinkos yra dinamiškos ir nuolat kintančios, veikiamos įvairių ekonominių, politinių ir socialinių veiksnių. Pavyzdžiui, 2024 m. pabaigoje JAV akcijų rinkose buvo stebimas technologijų milžinių nuosmukis, kuris turėjo įtakos pagrindiniams indeksams.
Reguliavimo institucijos
Vertybinių popierių rinkos veiklą prižiūri įvairios reguliavimo institucijos, siekiančios užtikrinti rinkos skaidrumą, sąžiningumą ir investuotojų apsaugą.
Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) yra nepriklausoma ES institucija, kurios tikslas – padidinti investuotojų apsaugą ir skatinti stabilias bei tvarkingas finansų rinkas. ESMA glaudžiai bendradarbiauja su nacionalinėmis priežiūros institucijomis, pavyzdžiui, su Lietuvos banku, siekdama užtikrinti vienodą reguliavimą ir priežiūrą visoje Europos Sąjungoje.
Investavimo strategijos
Investuotojai gali naudotis įvairiomis investavimo platformomis ir strategijomisų, leidžiančiomis diversifikuoti jų portfelius ir valdyti riziką. Technologijų pažanga sudarė sąlygas atsirasti internetinėms prekybos platformoms, kurios suteikia investuotojams galimybę prekiauti vertybiniais popieriais realiuoju laiku bet kurioje pasaulio vietoje. Be to, vis labiau populiarėja pasyvios investavimo strategijos, tokios kaip investavimas į indeksų fondus, siekiant atkartoti rinkos indeksų grąžą.
Apibendrindami galime pasakyti, kad vertybinių popierių rinka yra sudėtinga ir nuolat besikeičianti sistema, kurioje svarbu stebėti rinkos dinamiką, suprasti reguliavimo institucijų veiklą ir pasirinkti tinkamas investavimo strategijas bei platformas, atsižvelgiant į savo finansinius tikslus ir rizikos toleranciją.
Pradėkite prekiauti vertybiniais popieriais su „Admirals“ jau dabar, paspaudę šią reklaminę juostą:
Dažniausi klausimai apie vertybinius popierius ir investavimą į juos:
Kokia yra rizika investuojant į vertybinius popierius?
Investuojant į vertybinius popierius, yra rizika prarasti investiciją, ypač akcijų atveju, nes vertė gali kisti. Obligacijos taip pat turi riziką, susijusią su emitento nesugebėjimu mokėti. Svarbu visada taikyti tinkamą rizikos valdymą.
Kur galima pirkti vertybinius popierius?
Vertybinius popierius galima pirkti per brokerio įmones arba internetinėse prekybos platformose. Prieš pradedant investuoti, svarbu pasirinkti patikimą brokerį ir atlikti rinkos tyrimus.
Kiek pinigų reikia norint pradėti investuoti į vertybinius popierius?
Suma, kurios reikia pradėti investuoti, gali labai skirtis. Tai priklauso nuo jūsų finansinės padėties ir investavimo tikslų. Kai kurie ETF ir investiciniai fondai leidžia pradėti nuo mažų investicijų.
Kaip pasirinkti tinkamus vertybinius popierius?
Svarbu atlikti tyrimus, suprasti savo investicinius tikslus ir rizikos toleranciją. Galite pasinaudoti finansinių analitikų prognozėmis, atidžiai stebėti rinkos tendencijas ir konsultuotis su finansiniu patarėju.
Kada galima parduoti vertybinius popierius?
Vertybinius popierius galima parduoti bet kuriuo metu, kai rinkos yra atviros prekybai. Investuotojai dažnai priima pardavimo sprendimus, atsižvelgdami į savo investicinius tikslus ir rinkos sąlygas.
Kiti naudingi straipsniai
- JAV doleris – Japonijos jena: kaip prekiauti USD/JPY valiutų pora
- Euro jenos santykis┃Kaip prekiauti EUR JPY
- Euras Kanados doleris – kaip prekiauti EUR CAD valiutų pora?
Apie „Admirals“
„Admirals“ – brokeris, kurio veiklą reguliuoja atitinkamos institucijos, suteikia galimybę naudotis populiariausiomis pasaulyje prekybos platformomis ir prekiauti susitarimais dėl kainų skirtumo (CFD), akcijomis bei biržoje prekiaujamais fondais (ETF).
Šis turinys nėra ir neturėtų būti suprantamas kaip patarimas, rekomendacija, pasiūlymas ar skatinimas sudaryti sandorį dėl kokio nors finansinio instrumento. Atkreipkite dėmesį, kad ši analizė nėra tikslus dabartinės ar būsimos veiklos rodiklis ir kad rinkos sąlygos laikui bėgant gali keistis. Prieš priimdami sprendimą investuoti, kreipkitės į nepriklausomą finansų patarėją, kad įsitikintumėte, jog suprantate susijusią riziką.
