Kas yra BVP?

✺ Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per pastaruosius du dešimtmečius sparčiai augo, o ekonomika sugrįžo prie augimo po nedidelės recesijos.

✺ 2024 metais Lietuvos BVP augimas siekė 2,2 %, o 2025 metais prognozuojamas 3 % augimas, tai skatina stipri privati vartojimo paklausa ir paslaugų eksportas.

Taigi, kas yra BVP? Kaip jis apskaičiuojamas? Kokie yra BVP tipai? Koks yra BVP poveikis finansų rinkoms? Šiame straipsnyje mes atsakysime į šiuos ir daugelį kitų klausimų.

Kas yra BVP arba bendrasis vidaus produktas?

Paprasčiau sakant, BVP parodo, už kokią pinigų sumą buvo sukurta prekių ir paslaugų šalies viduje per tam tikrą laikotarpį. Tai tarsi „sveikatos pažymėjimas“ šalies ekonomikai.

BVP atlieka keletą svarbių funkcijų:

BVP gali būti išreiškiamas keliais skirtingais rodikliais, kurie padeda geriau suprasti ekonomikos būklę:

Nominalus BVP

Nominalus BVP parodo bendrą prekių ir paslaugų vertę einamosiomis kainomis. Tai reiškia, kad į šį rodiklį įtraukiamas ir infliacijos poveikis. Pavyzdžiui, jeigu nominalus BVP padidėjo 10 %, tai nebūtinai reiškia, kad ekonomika išaugo 10 %. Dalis to augimo gali būti susijusi su kainų kilimu. Norint gauti tikslesnį vaizdą apie ekonomikos augimą, naudojamas realusis BVP.

• 2023 metais Lietuvos nominalus BVP buvo 73,8 mlrd. eurų.

BVP vienam gyventojui

Šis rodiklis parodo, koks BVP tenka vienam šalies gyventojui. Jis apskaičiuojamas nominalų arba realų BVP padalijus iš šalies gyventojų skaičiaus. BVP vienam gyventojui dažnai naudojamas kaip šalies ekonominės gerovės ir gyvenimo lygio matas. Tačiau šis rodiklis neatskleidžia pajamų pasiskirstymo visuomenėje.

• 2023 metais Lietuvos nominalus BVP buvo 73,8 mlrd. eurų, o gyventojų skaičius – 2,8 mln., tai BVP vienam gyventojui būtų apie 26 357 eurus.

BVP augimas

BVP augimas parodo, kaip keitėsi šalies ekonomikos dydis per tam tikrą laikotarpį, lyginant su ankstesniu laikotarpiu. Šis rodiklis išreiškiamas procentais. Teigiamas BVP augimas rodo ekonomikos plėtrą, o neigiamas – recesiją.

• 2023 metais, palyginus su 2022 metais, BVP augimas Lietuvoje smuko 0,3 %, tai reiškia, kad ekonomika per metus susitraukė 0,3 %.

BVP struktūra

BVP struktūra parodo, kokią dalį BVP sukuria skirtingi ekonomikos sektoriai: paslaugos, pramonė ir žemės ūkis. Ši informacija leidžia suprasti, kurie sektoriai yra svarbiausi šalies ekonomikai ir kaip jie keičiasi laikui bėgant.

• Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje didžiausią dalį BVP sukuria paslaugų sektorius, po to seka pramonė, o mažiausią – žemės ūkis.

BVP defliatorius

BVP defliatorius yra kainų indeksas, naudojamas nominaliam BVP konvertuoti į realųjį BVP. Jis parodo, kiek kainų pokyčiai paveikė nominalų BVP augimą. Realusis BVP apskaičiuojamas nominalų BVP padalijus iš BVP defliatoriaus. Realusis BVP atspindi tikrąjį ekonomikos augimą, pašalinus infliacijos poveikį.

• Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis, 2023 metais BVP defliatoriaus augimas Lietuvoje siekė 9,0 %.

Tikimės, kad ši informacija padės jums geriau suprasti pagrindines BVP sąvokas ir rodiklius. 

Jeigu norite sužinoti daugiau apie ekonominius rodiklius ir jų poveikį finansų rinkoms, registruokitės į mūsų nemokamus seminarus internetu:

Kaip apskaičiuojamas BVP

Yra trys skirtingi BVP skaičiavimo būdai:

Teoriškai, jeigu teisingai apskaičiuota, pagal visus tris būdus turėtume gauti tą patį skaičių. Tačiau iš trijų metodų plačiausiai naudojamas išlaidų metodas, pagal kurį matuojamos visos ekonomikos išlaidos per tam tikrą laikotarpį.

Visos ekonomikos išlaidos apskaičiuojamos sudedant šiuos komponentus:

Ką gali pasakyti BVP?

Kaip ir daugelio kitų ekonominių ir finansinių rodiklių atveju, vienas skaičius nėra labai informatyvus. Tačiau palyginus BVP dydį arba jo kitimo tempą per kelis mėnesius, ketvirčius ar metus, galima daug sužinoti apie ekonomikos būklę. Iš tiesų, BVP augimo pokyčiai stebimi net atidžiau nei pats BVP.

Ekonomistai ir investuotojai mėgsta, kad ekonomika augtų stabiliai ir sveikai. Išsivysčiusiose ekonomikose, pavyzdžiui, JK ar JAV, BVP augimas 1,5–3 % per metus laikomas sveiku. Spartesnis augimas sukeltų susirūpinimą dėl infliacijos ir (arba) netvaraus ekonomikos burbulo. Lėtesnis augimas sukeltų susirūpinimą dėl stagnacijos ir mažėjančių ekonominių standartų.

Besivystančioms ekonomikoms greitesnis augimo tempas gali būti laikomas sveiku. Pavyzdžiui, oficialūs skaičiai rodo, kad Kinijos ekonomika auga daugiau kaip 5 % per metus beveik tris dešimtmečius.

Kas atsitiks, jeigu BVP augimas nepatenka į įprastas ribas?

Gero daikto irgi gali būti per daug. Per ilgas BVP augimas lems didelę infliaciją, su kuria vyriausybės ir centriniai bankai bando kovoti, paprastai didindami palūkanų normas. Didesnės palūkanų normos lėtina ekonomiką ir daro tiesioginį ir gana greitą poveikį daugumai finansų rinkų.

Žinoma, kai BVP mažėja, atsitinka priešingai, įmonės mažina lėšas, o kai kurie darbuotojai netenka darbo, dėl to sumažėja bendros ekonomikos išlaidos. Tai gali sukelti ekonomikos susitraukimą arba neigiamą augimą. Du ketvirčius iš eilės neigiamas BVP augimas paprastai vertinamas kaip recesija.

BVP poveikis finansų rinkoms

Aptarėme, kas yra BVP, kaip jis apskaičiuojamas ir kokiais dar statistiniais duomenimis, kuriuos galima gauti iš šio rodiklio, galime pasinaudoti. Tačiau kaip BVP pokyčiai veikia finansų rinkas? Šis santykis nėra vienareikšmis, o atsakant į šį klausimą reikia atsižvelgti į daugybę veiksnių.

Pirma, BVP yra atsiliekantis rodiklis – jis skaičiuojamas retrospektyviai, žvelgiant atgal į aptariamą laikotarpį. Tuo tarpu, finansų rinkos paprastai yra žvelgiančios į ateitį ir jas labiau veikia lūkesčiai, kas nutiks ateityje. BVP labiausiai paveiks finansų rinkas, kai pakeis žmonių lūkesčius dėl to, kas bus ateityje.

Kitas dalykas, į kurį reikia atsižvelgti, yra tai, kad BVP veikia kitus kintamuosius, pavyzdžiui individualias pajamas, polinkį investicijoms ir infliaciją. Šie kintamieji savo ruožtu gali turėti tiesioginį poveikį kitiems rodikliams. 

Visi šie rodikliai gali turėti įtakos investicijoms, dažnai labiau tiesiogiai ir nedelsiant nei BVP. Todėl norėdami įvertinti arba numatyti visą BVP poveikio finansų rinkoms poveikį, turime atsižvelgti į šiuos antros, o kartais net ir trečios eilės efektus.

Norėdami išsamiau išnagrinėti BVP poveikį finansų rinkoms, atskirai aptarsime pagrindines turto klases.

„Forex“ rinka

Viena svarbi BVP sudedamoji dalis yra eksportas, o išaugęs eksportas turi tiesioginę, nedviprasmišką ir teigiamą įtaką valiutos vertei. Taigi pažvelgus ne tik į pagrindinį BVP skaičių, kad pamatytumėte, kas vyksta su šalies eksportu, galite gauti naudingų įžvalgų apie valiutą.

Didelis BVP augimas gali sukelti infliacijos padidėjimą. Didelė infliacija savo ruožtu laikui bėgant mažins valiutos vertę, o tai neigiamai paveiks valiutų kursą.

Tačiau, jeigu šalies centrinis bankas nuspręs su infliacija kovoti didindamas palūkanų normas (dažniausia reakcija), palūkanų didinimas turės teigiamos įtakos valiutos vertei.

Kadangi „Forex“ rinkoje prekiaujama poromis, svarbu palyginti BVP ir kitus skaičius, atsižvelgiant į abi valiutas, kuriomis planuojate prekiauti. Prekiautojai turi sutelkti dėmesį į skirtumą tarp dviejų valiutų BVP augimo tempų. Kur augimo tempas didesnis, paprastai paprastai signalizuoja apie didesnę vertę.

2020 m. gegužės 28 d. JAV Ekonominės analizės biuras paskelbė savo antrąjį 2020 m. pirmojo ketvirčio JAV BVP įvertį. Jų patikslintame įvertinime teigiama, kad JAV BVP sumažėjo 5 %, tai yra 0,2 % daugiau nei buvo jų ankstesnis 4,8 % įvertinimas, paskelbtas tų pačių metų balandžio 29 d.

Pateiktame grafike geltonai paryškinta žvakė rodo minėto pranešimo laiką. Vėliau USD vertė per kelias ateinančias valandas nukrito:

Akcijos

Po 2008 metų finansų krizės S&P 500 krito daugiau kaip 40 %, o JAV BVP augimas sumažėjo maždaug devyniais procentiniais punktais nuo didžiausio 2005 m. iki žemiausio taško 2009 m., kai ekonomika susitraukė 2 %.

Nuo tada akcijų kainos smarkiai išaugo, nors BVP augimas buvo daug mažesnis. Pavyzdžiui, metinis JAV BVP augimas buvo mažesnis nei 2 % nuo 2008 m. nuosmukio. Per tą laiką S&P 500 vidutinis metinis prieaugis siekė daugiau kaip 27 %, neįskaitant dividendų.

Žemos palūkanų normos ir į ateitį orientuotas akcijų rinkų pobūdis yra dvi minėto skirtumo priežastys, bet gali būti ir kitų priežasčių.

Paprastai didesnės įmonės daugiau uždirba iš eksporto nei mažesnės įmonės. Tai reiškia, kad jų veikla greičiausiai priklausys nuo daugelio skirtingų ekonomikų. Tai dar viena priežastis, kodėl jų rezultatai gali skirtis nuo nacionalinių BVP rodiklių.

Įmonės gali gaminti vienoje šalyje, parduoti kitoje, o būti listinguojamos trečioje, todėl ieškant sąsajų tarp BVP rodiklių ir bet kurios atskiros įmonės akcijų veiklos, svarbu susipažinti su pagrindiniais verslo faktais.

Taip pat svarbu suprasti, ką įmonė veikia. Kad ir kaip blogėtų ekonomika, visi vis tiek turi pirkti maistą, vaistus ir komunalines paslaugas. Priešingai, tokių produktų, kaip automobiliai, skalbimo mašinos ir mobilieji telefonai, pirkimas greičiausiai nukentės esant nesveikai ekonomikai. Akcijų kainos atitinkamai reaguos.

Vienas poveikis yra daug labiau nuspėjamas. Dėl sudėtingo ryšio tarp BVP ir akcijų rinkos, taip pat tarp BVP ir valiutų kursų, tikėtina, kad BVP duomenų paskelbimo metu šiose dviejose rinkose padidės svyravimai. Smarkius svyravimus mėgstantys prekiautojai turėtų pasiruošti prekiauti savo mėgstamais aktyvais maždaug tuo metu, kai skelbiami BVP duomenys.

Obligacijos

Spartus BVP augimas dažniausiai reiškia didesnį verslo ir vartotojų poreikį skolintis, o kartais – tai artėjančios infliacijos požymis. Tiek padidėjęs skolinimasis, tiek infliacija paprastai virsta aukštesnėmis palūkanų normomis, o tai mažina įmonių obligacijų kainas.

Be to, didesnis įmonių skolinimasis dažniausiai vykdomas per įmonių obligacijas – didinant obligacijų pasiūlą rinkoje. Tai taip pat daro spaudimą mažinti obligacijų kainas.

Ir atvirkščiai, mažėjantis BVP paprastai reiškia mažesnį infliacijos spaudimą ir skolinimosi paklausos mažėjimą, o tai paprastai reiškia mažesnes palūkanų normas ir, savo ruožtu, didesnes įmonių obligacijų kainas.

Daugelis investuotojų laiko vyriausybių obligacijas saugiu prieglobsčiu, o tai reiškia, kad jų paklausa išauga blogais ekonominiais laikais (nuviliančių BVP rodiklių laikais) ir mažesniu investuotojų susidomėjimu gerais laikais. Tai reiškia, kad atvirkštinis ryšys tarp BVP ir vyriausybės obligacijų kainų yra dar stipresnis nei įmonių obligacijų.

Tai paprastai būdinga išsivysčiusioms ekonomikoms. Silpnesnėms besivystančioms rinkoms, jeigu BVP rodikliai pradės atrodyti taip prastai, kad vyriausybei gali būti sunku sumokėti savo skolas, neigiami BVP skaičiai lems vyriausybės obligacijų kainų kritimą.

Žaliavos

Stiprus BVP augimas linkęs didinti pramoninių žaliavų paklausą. Tai varis, aliuminis ir, žinoma, aliejus. Šios rūšies prekės bus linkusios augti, kai BVP bus stiprus.

Tas pats pasakytina apie su prabanga susijusias žaliavas, tokias kaip kava, cukrus ir kakava.

Priešingai su tomis žaliavomis, kurios laikomos saugiu investuotojų prieglobsčiu blogais ekonominiais laikotarpiais, pavyzdžiui, auksu, sidabru ir platina. Kai ekonomika yra sveika, jos paprastai atpigina.

Toliau pateiktame grafike matome, kad 2020 metais, vyraujant pasaulio ekonominiams sunkumams ir mažėjant BVP, aukso kaina pakilo:

BVP poveikio finansų rinkoms santrauka

Toliau pateiktoje lentelėje apibendrinamas BVP poveikis skirtingoms finansų rinkoms:

Kur sužinoti BVP dinamiką

BVP pokytis arba BVP dinamika, BVP augimo prognozės yra pateikiamos ekonominiuose pranešimuose, kuriuos periodiškai skelbia kiekvienos šalies statistikos tarnybos. 

JAV BVP skelbia JAV ekonominės analizės tarnyba, Europos Sąjungos BVP skelbia „Eurostatas“. Be to, pasaulinės organizacijos, tokios kaip TVF, paprastai vertina pagrindinių ekonomikų BVP dinamiką – tai pranešimai, kurie taip pat gali turėti įtakos finansų rinkoms. 

Kad prekiautojui nereikėtų naršyti puslapio po puslapio ir atskirai ieškoti makroekonominių duomenų, „Admirals“ savo klientams pateikia išsamų ekonominių naujienų kalendorių, kuriame rasite kiekvieno svarbaus ekonominio įvykio arba pranešimo paskelbimo datą ir laiką, reikšmę, ankstesnius duomenis, o kai rodiklis jau paskelbtas – nurodoma faktinė jo reikšmė. 

Su šalies BVP susijusios publikacijos yra skelbiamos kelis kartus kiekvieną ketvirtį, nes pirmiausia skelbiama preliminari reikšmė, paskui laikina ir galutinė. Tad, prekiautojai turi žinoti informaciją ir jos paskelbimo datas. 

Kas yra BVP – apibendrinimas

Dabar turėtumėte suprasti, kas yra BVP, koks šių duomenų poveikis finansų rinkoms ir kaip galite tai panaudoti savo naudai prekiaudami rinkose. Kaip ir bet kurio naujo prekybos metodo ar strategijos atveju, prieš rizikuodami savo kapitalu realiose rinkose, pirmiausia, būtinai išbandykite, kaip tai veikia virtualioje aplinkoje.

Ar žinote, kad galima prekiauti virtualia valiuta, naudojant realaus laiko rinkos duomenis ir nerizikuojant savo kapitalu? Atidarykite nerizikingą „Admirals“ demonstracinę prekybos sąskaitą ir išbandykite savo BVP prekybos strategijas nei jas tobulinkite, nerizikuodami savo pinigais.

Demonstracinę sąskaitą „Admirals“ įmonėje galite atidaryti, paspaudę šią reklaminę juostą: 

Ko jūs klausiate apie BVP:

Kiti naudingi straipsniai

• Kas atsitinka, kai padidinamos ECB palūkanų normos?
• Rinkos likvidumas – kokia rinka yra likvidi?
• Dow teorija ir jos pritaikymas rinkų prekyboje

Apie „Admirals“

„Admirals“ – brokeris, kurio veiklą reguliuoja atitinkamos institucijos, suteikia galimybę naudotis populiariausiomis pasaulyje prekybos platformomis ir prekiauti susitarimais dėl kainų skirtumo (CFD), akcijomis bei biržoje prekiaujamais fondais (ETF).

Šis turinys nėra ir neturėtų būti suprantamas kaip patarimas, rekomendacija, pasiūlymas ar skatinimas sudaryti sandorį dėl kokio nors finansinio instrumento. Atkreipkite dėmesį, kad ši analizė nėra tikslus dabartinės ar būsimos veiklos rodiklis ir kad rinkos sąlygos laikui bėgant gali keistis. Prieš priimdami sprendimą investuoti, kreipkitės į nepriklausomą finansų patarėją, kad įsitikintumėte, jog suprantate susijusią riziką.