Pasyvus investavimas – jo privalumai ir trūkumai

Pasyvus investavimas – tai investavimo būdas, dėl kurio investuotojų nuomonė dažnai išsiskiria. Vieni investuotojai tam pritaria, o kiti pasisako tik už priešingą stilių – aktyvų investavimą. Tačiau pastaraisiais metais pasyvus investavimas labai išpopuliarėjo, nes pasikeitė žmonių požiūris į patį investavimą.

Šiame straipsnyje mes aptarsime, kas yra pasyvus investavimas, palyginsime jį su aktyviu investavimu, išanalizuosime jo privalumus ir trūkumus bei parodysime, kaip galite pradėti investuoti su „Admirals“!

Kas yra pasyvus investavimas?

Pasyvios investavimo strategijos šalininkai mano, kad laikui bėgant rinka pateiks teigiamus rezultatus. Jie nėra suinteresuoti pasipelnyti iš trumpalaikių rinkos svyravimų, tačiau, atidarę poziciją, nori ją išlaikyti ilgesnį laiką – tokia strategija kartais vadinama „pirkti ir laikyti“.

Pasyvų investuotoją galime identifikuoti kaip asmenį, kuris perka vienos arba kelių bendrovių akcijas ir jas laiko ilgą laiką.

Kai žmonės kalba apie pasyvų investavimą, jie labai dažnai omenyje turi akcijų pirkimą fonde, kuris stebi įmonių grupės, akcijų indekso, pramonės šakos ar visos ekonomikos rezultatus. Pastaraisiais metais ypač išpopuliarėjo indeksų fondai, nes vis daugiau investuotojų supranta, kad yra labai sunku, o gal net ir neįmanoma patiems nuolat stebėti rinką.

Aktyvus ar pasyvus investavimas?

Nebūtų daug prasmės rašyti straipsnį apie pasyvų investavimą, neaptarus priešingo investavimo ir nepalyginus jų abiejų.

Skirtingai nuo pasyvių investuotojų, aktyvūs investuotojai daug dėmesio skiria trumpalaikiams rinkos pokyčiams ir, jeigu jų turimas vertybinis popierius rodo vertės kritimo požymius, juo „atsikratys“ kuo greičiau, o ne bandys išlaukti tą nuosmukį.

Investuotojai, kuriems labiau tinka toks investavimo stilius, gali nuspręsti pirkti aktyviai valdomo fondo akcijas. Tokie fondai įdarbina valdytojus, kurie stebi fondo portfelį ir priima sprendimus, kuriuos vertybinius popierius pirkti ar parduoti, ir – tai taip pat labai svarbu – kada tai daryti. 

Taigi, kas geriau – aktyvus investavimas ar pasyvus investavimas? Į šį klausimą turėsite atsakyti sau kuo anksčiau, nes tai vaidins svarbų vaidmenį investuojant kapitalą.

Deja, kaip ir daugeliui dalykų gyvenime taip ir investavimo pasaulyje šiuo klausimu – kas yra geriau – nėra apibrėžto atsakymo. 

Tiek aktyvus, tiek pasyvus investavimas turi savo privalumų ir trūkumų sąrašą, o galų gale sprendimas priklauso nuo jūsų asmeninio investavimo stiliaus ir pasirinkimo.

Ar norite sužinoti daugiau apie rinkų prekybą ir investicijas? „Admirals“ rengia seminarus internetu, kuriuose profesionalūs prekiautojai aptaria įvairias prekybos temas, pavyzdžiui, prekybos psichologiją ir pan. Geriausia tai, kad šie prekiautojų mokymai yra visiškai nemokami! 

Spauskite šią reklaminę juostą, kad pamatytumėte seminarų tvarkaraštį ir užsiregistruotumėte į internetinį seminarą jau šiandien:

Toliau mes apžvelgsime kai kuriuos pasyvaus investavimo privalumus ir trūkumus, prieš aptardami galimybes tiems, kurie nori įgyvendinti pasyvią investavimo strategiją.

Kokiais privalumais pasižymi pasyvus investavimas?

Pasyvus investavimas yra susijęs su mažesniais mokesčiais nei aktyvusis variantas. Taip yra dėl dviejų priežasčių: 

1️⃣   Kadangi vyksta mažiau sandorių, patiriama mažiau sandorių išlaidų. 

2️⃣   Ir dar svarbiau, kad pasyviems investiciniams fondams nereikia mokėti aukštų atlyginimų valdytojams ir analitikų komandoms už analizę bei akcijų parinkimą, o tai reiškia, kad pasyviai valdomi fondai investuotojams nustato daug mažesnius valdymo mokesčius.

Kita mažesnio skaičiaus sandorių pasekmė yra ta, kad pasyviai valdomos lėšos yra labai efektyvios mokesčių atžvilgiu. 

Parduodant vertybinį popierių, už bet kokį pelną mokamas kapitalo prieaugio mokestis, jį moka fondo nariai. Kadangi pasyviai valdomi fondai vertybinius popierius perka ir parduoda retai, tokio mokesčio mokama mažiau, lyginant su aktyviai valdomu fondu.

Nuspėti rinką nėra lengva. Tai galbūt būtų tiksliau apibūdinama kaip aktyvaus investavimo trūkumas, o ne pasyvaus investavimo pranašumas, tačiau tai yra svarbus dalykas, į kurį būtina atsižvelgti.

Nors aktyviai valdomas fondas gali įvertinti ir trumpam nuspėti rinką, labai sunku pakartoti šį žygdarbį ilgalaikiame periode. 

2015 m. pabaigoje „S&P 500“ ir „Dow Jones“ indeksai paskelbė ataskaitą, kurioje buvo vertinama aktyviai valdomų Europos akcijų fondų veikla pagal jų etaloninių indeksų rezultatus per vienerių, trejų, penkerių ir dešimties metų investavimo laikotarpius.

Rezultatas – gana ne koks ilgalaikių investicijų į aktyviai valdomą fondą perspektyvų įvertinimas. 80 % aktyviai valdomų eurais denominuotų fondų per penkerius metus veikė blogiau nei jų pagrindiniai indeksai. Per dešimt metų šis skaičius padidėjo iki 86 %. Tai parodo, kaip sunku sėkmingai ir nuolat nuspėti rinką.

Kita vertus, pasyvūs fondai, užuot ėmęsi iš pažiūros bergždžių iššūkių įveikti rinką, siekia tik pakartoti savo pagrindinio indekso rezultatus. Tai daro investuodami į vertybinius popierius, sudarančius pagrindinį indeksą. Pavyzdžiui, fondas, stebintis FTSE 100, apima visų į šį indeksą įtrauktų bendrovių akcijas.

Kokiais trūkumais išsiskiria pasyvus investavimas?

Pasyvaus investavimo pobūdis reiškia, kad trūksta lankstumo valdant fondą.

Pavyzdžiui, kaip jau aiškinome, indekso fondas seka pagrindinį akcijų indeksą ir to pasiekia įsigydamas visų indeksą sudarančių bendrovių akcijų. Jis perka akcijas ir jas laiko, kad ir kas tuo tarpu nutiktų rinkoje. 

Kitaip tariant, jeigu vienų fondo akcijų vertė sumažėja arba yra informacijos, leidžiančios manyti, kad toks kritimas yra neišvengiamas, fondas nieko nekeičia tol, kol atitinkamas vertybinis popierius yra pagrindinio indekso dalis.

Tuo tarpu tokių scenarijų atvejais aktyvus fondas gali parduoti tuos vertybinius popierius arba gali savo pozicijas apdrausti, pasinaudodamas trumpomis pozicijomis arba pardavimo pasirinkimo sandoriais – technika, skirta sumažinti galimus nuostolius. 

Pasyvūs fondai tokių veiksmų nesiims, jie tik toliau laikys savo vertybinius popierius, esančius pagrindiniame indekse.

Pasyviai valdomų investicinių fondų potenciali grąža yra mažesnė nei aktyviai valdomų. 

Pasyvieji fondai stebi pagrindinio indekso vertę ir labai retai, jeigu iš viso kada nors, pralenkia tą indeksą. Tiesą sakant, iš tikrųjų grąža yra šiek tiek mažesnė dėl valdymo mokesčių. Kita vertus, aktyviai valdomas fondas gali atnešti didesnį pelną. 

Nors aktyvių fondų, pralenkiančių rinką, dalis gali būti maža, vis tik faktas tas, kad yra tokių, kurie sėkmingai to pasiekia. Taigi galbūt anksčiau pateikta statistika nebūtinai yra argumentas prieš aktyvius investicinius fondus, ji tiesiog iliustruoja, kaip svarbu atlikti analizę ir tinkamai pasirinkti.

Žinoma, kaip ir visų investicijų atveju, taip ir čia, padidėjus galimam atlygiui, padidėja rizika. Todėl būtina pabrėžti, kad investuojant svarbu taikyti tinkamus rizikos valdymo metodus.

Populiariausios pasyvaus investavimo priemonės

Dabar, kai sužinojome, kas yra pasyvus investavimas ir kokios yra jo stipriosios bei silpnosios pusės, trumpai apžvelgsime dvi populiariausias pasyvaus investavimo priemones, tai: 

✳️   investiciniai fondai ir 

✳️   biržoje prekiaujami fondai (ETF).

Abi fondų rūšys kaupia investuotojų pinigus, kad įsigytų vertybinių popierių portfelį, tačiau jų veikimo būdas skiriasi. 

ETF, kaip rodo pats pavadinimas, yra kotiruojami vertybinių popierių biržose, kur jie yra perkami ir parduodami per brokerį, panašiai kaip ir bendrovės akcijos. Tai reiškia, kad ETF galima laisvai prekiauti atitinkamos biržos darbo valandomis. Tai taip pat reiškia, kad jų kaina svyruoja visą prekybos dieną.

Kita vertus, investicinių fondų akcijos yra perkamos iš fondą valdančios bendrovės tiesiogiai arba per tarpininkavimo įmonę. Investicinio fondo akcijų kaina yra fiksuota kiekvienos prekybos dienos pabaigoje ir būtent šia kaina investuotojai patenka į fondą arba iš jo išeina.

Todėl žmonės, kurie nori patys savarankiškai investuoti rinkose, greičiausiai bus linkę investuoti į ETF dėl galimybės visą dieną pirkti ir parduoti aktyvus taip, kaip jiems atrodo tinkama. 

Pasyvus investavimas į ETF su „Admirals“

Jeigu perskaičius šį straipsnį, jums kilo įkvėpimas įtraukti keletą pasyvių investicijų į savo investicinį portfelį, jums bus svarbu žinoti, kad su „Admirals“ galite investuoti į daugiau kaip 200 skirtingų ETF!

Norėdami pirkti ETF, turėsite atlikti šiuos veiksmus:

1️⃣   Registruokitės „Admirals“ įmonėje ir pateikite paraišką dėl „Invest.MT5“ sąskaitos atidarymo.

2️⃣   Atsisiųskite „MetaTrader 5“ prekybos platformą ir prisijunkite naudodami savo sąskaitos duomenis.

3️⃣   Eikite į „Rinkos stebėjimo“ skirtuką kairėje ekrano pusėje ir suraskite ETF, į kurį norite investuoti:

4️⃣   Dešiniuoju pelės klavišu paspauskite pasirinktą ETF simbolį ir pasirinkite „Diagramos langas“, kad atidarytumėte atitinkamą kainų grafiką:

5️⃣   Ekrano viršuje spauskite „Naujas įsakymas“, tada jums bus atidarytas paveikslėlyje parodytas įsakymo langas. Čia galite įrašyti reikiamą pirkimo apimtį, taip pat nustatyti Stop Loss ir, jeigu norite, Take Profit:

„Invest.MT5“ prekybos sąskaita suteikia galimybę investuoti į daugiau kaip 200 ETF, o taip pat ir į daugiau kaip 4300 akcijų iš 15 didžiausių pasaulio akcijų biržų! Kiti „Invest.MT5“ sąskaitos privalumai:

✅   Atidarysite sąskaitą su minimaliu depozitu – vos nuo 1 euro.

✅   Nemokamai naudositės pirmaujančia pasaulyje daugiafunkcine prekybos platforma – „MetaTrader 5“.

✅   Gausite išskirtinę prieigą prie mūsų „Premium Analytics“ portalo, kuriame galite rasti aktualiausias rinkos naujienas, techninę analizę ir rinkos nuotaikas be jokių papildomų išlaidų!

Kiti naudingi straipsniai

• Kodėl būtinai reikalingas rinkų prekybos planas ir kaip jį sudaryti?
• Džordžo Soroso refleksyvumo teorija rinkų prekyboje
• Kaip uždirbti iš Forex – ar įmanomas nuolatinis Forex pelnas?

Apie „Admirals“

„Admirals“ – brokeris, kurio veiklą reguliuoja atitinkamos institucijos, suteikia galimybę naudotis populiariausiomis pasaulyje prekybos platformomis ir prekiauti susitarimais dėl kainų skirtumo (CFD), akcijomis bei biržoje prekiaujamais fondais (ETF).

Šis turinys nėra ir neturėtų būti suprantamas kaip patarimas, rekomendacija, pasiūlymas ar skatinimas sudaryti sandorį dėl kokio nors finansinio instrumento. Atkreipkite dėmesį, kad ši analizė nėra tikslus dabartinės ar būsimos veiklos rodiklis ir kad rinkos sąlygos laikui bėgant gali keistis. Prieš priimdami sprendimą investuoti, kreipkitės į nepriklausomą finansų patarėją, kad įsitikintumėte, jog suprantate susijusią riziką.