Taupymas ir investavimas: ką pasirinkti

Jeigu svarstote, ką daryti – taupyti ar investuoti, šis straipsnis kaip tik jums. Išsiaiškinkime, kas yra taupymas ir investavimas bei kas yra naudingiau jums! 

Taupymas ir investavimas teoriškai

1️⃣    Taupymas neturi kažkokios nustatytos formos. Galite laikyti pinigus po čiužiniu arba kaupti banko sąskaitoje. Pastarojo varianto nauda akivaizdi – kai santaupas laikote banke ar kitoje finansų įstaigoje, jūsų pinigai yra saugesni ir jūs dar gaunate palūkanas už tą sumą.

Nors tradiciškai bankai buvo laikomi stabiliomis institucijomis, vis tik, o ypač po 2008 m. finansų krizės, tapo aišku, kad bankai nėra neliečiami. Bankai ir kitos finansų įstaigos gali bankrutuoti, tad jie taip pat negali suteikti absoliutaus saugumo jūsų santaupoms.

Taigi, anksčiau bankų reputacija ir saugumas buvo svarbi priežastis daugeliui pasirinkti santaupas, o ne investicijas, rinkų prekybą ar panašias formas. Kadangi ši priežastis jau nėra tokia svari ir taupymo lygis nuolat fiksuoja naujas visų laikų žemumas, vis daugiau vartotojų ieško kitų būdų, kaip gauti didesnę grąžą iš savo kapitalo.

2️⃣    Taupymo palūkanos yra kompensacija, kurią sąskaitos turėtojas gauna už savo pinigų suteikimą bankui. Kliento laikomus pinigus taupomojoje sąskaitoje, bankas gali paskolinti kitiems. Bankas už tai ima didesnes palūkanas ir moka klientui tam tikrą mažesnę procentinę vertę. Palūkanų norma gali būti iš anksto fiksuota arba lanksti konkrečiam laikotarpiui.

Taupymo palūkanos periodiškai kinta ir per pastaruosius kelis dešimtmečius smarkiai sumažėjo. Šiandien vidutinė standartinės sąskaitos taupymo norma bankuose nesiekia ir 1 procento. Dažnai taupymo palūkanų norma yra tokia, kad, vargu ar bus pakankama, kad padengtų jūsų taupomosios sąskaitos išlaidas.

Ir naujausios tendencijos nerodo jokio pagerėjimo. Tiesą sakant, kai kuriais atvejais taupymo palūkanos gali būti nulinės arba netgi neigiamos, ypač taupantiems dideles sumas. Prabangos problema? Ne visai. Tai tiesiog rodo bendrą tendenciją – kad taupyti neverta arba netgi yra per brangu.

Šiais laikais kaip tinkama alternatyva santaupoms vis dažniau minimas investavimas. Priežastis, kad investavimas ne visada buvo laikomas viena iš taupymo alternatyvų, yra susijusi su klaidinga nuomone, kad investuoti ir prekiauti rinkose reikia didelėmis sumomis.

Tačiau, jeigu ieškote alternatyvos taupymui, jus, tikrai, turėtų sudominti investicijos. Tačiau, prieš pasirenkant galimybę taupyti ar investuoti, svarbu gerai suprasti, kas yra investavimas.

Tačiau yra ir kita medalio pusė – nėra garantijos, jog priemonės, į kurią investavote, vertė iš tikrųjų padidės. Jeigu turto (laikinai) vertė sumažėja, jūsų investicija bus verta mažiau. Taigi didesnė grąžos tikimybė eina kartu su nuostolių rizika.

Yra daugybė skirtingų finansinių priemonių, į kurias galite investuoti – nuo nekilnojamojo turto, akcijų, obligacijų iki (kripto) valiutų.

Skirtingi aktyvai pasižymi skirtingais rizikos profiliais ir grąža. Tad turėsite apsispręsti:

➡️    taupyti ar investuoti ir
➡️    kuri investavimo forma jums labiausiai tinka, atsižvelgiant į jūsų investavimo tikslus, investavimo laikotarpį ir rizikos toleravimo lygį.

Investuotojai, norintys gauti kuo daugiau naudos iš savo investicijų, nuolatos ieško aktyvų, kurių vertė ilgainiui augs. Pagalvokite apie bendrovių akcijas tuose sektoriuose, kurie vertinami kaip daug žadantys.

Taupymas ir investavimas su konkrečiais pavyzdžiais

Jeigu iš tikrųjų svarstote paprasčiausiai taupyti ar geriau kur nors investuoti savo santaupas, naudinga susidaryti išsamesnį vaizdą apie galimas pajamas. Paimkime konkrečius taupymo ir investavimo pavyzdžius ir palyginkime palūkanas už santaupas su investicijų į finansų rinkas grąžą, kad galėtume įvertinti, ar tai yra tinkama alternatyva mūsų santaupoms.

Tarkime, kad:

• jūsų taupomojoje sąskaitoje yra 1000 EUR,
• taupymo palūkanos yra ypač palankios – 1,5 % per metus,
• minėtą sumą būtumėte laikę 40 metų,
• tokiu atveju jūsų likutis šio laikotarpio pabaigoje būtų 1814,02 EUR.

Toks rodiklis daugumai gali pasirodyti kiek nuviliantis. Bet to čia pateikiamas supaprastintas pavyzdys, nes tiesiog norime paaiškinti, kuo skiriasi taupymas ir investavimas.

Paprastai paslaugų teikėjai dar gali imti mokestį už jūsų sąskaitos tvarkymą. Be to, jūs negalite savo pinigų laisvai atsiimti. Jeigu norėsite laikinai atsiimti savo kapitalą ar jo dalį, dažniausiai jums bus taikomos baudos. Todėl likutis, kurį galų gale gausite, gali būti mažesnis už tą sumą, kurią pagal palūkanų normą apskaičiavote iš anksto.

Pažvelkime į kitą scenarijų:

• jūsų pradinis balansas yra 1000 EUR,
• kiekvieną mėnesį jūs sutaupote bei atidedate dar 100 EUR,
• vėlgi laikomės geriausios 1,5 % palūkanų normos,
• tad po 40 metų turėsite 67 463,40 EUR santaupų.

Pateikiame investavimo į S&P 500 indeksą pavyzdį. Investicijų į akcijų indeksus pranašumas yra tas, kad jums nereikia nuspręsti, kurias atskiras akcijas pirkti:

• investuojame į S&P 500 indeksą, kuris atspindi 500 didžiausių Niujorko vertybinių popierių biržos bendrovių kainų pokyčius,
• pradinė 1000 EUR investicija su įprastinėmis mėnesinėmis investicijomis po 100 EUR,
• laikotarpiu nuo 1928 iki 2017 m. šio indekso vidutinė metinė grąža siekė apie 10 %,
• tad po 40 metų turėtume 604 720,00 EUR.

Pateiktuose pavyzdžiuose aiškiai matome, kaip skiriasi taupymas ir investavimas. Tačiau, akivaizdu, kad tai tik hipotetinis pavyzdys.

⚠️    Turėtumėte žinoti, kad reali grąža skirsis, o ankstesni rezultatai negarantuoja ateities rezultatų. Gebėjimas pasiekti didesnę grąžą eina kartu su didesne nuostolių tikimybe. Todėl visada svarbu atlikti tinkamą analizę ir valdyti riziką.

Su kokia rizika susiję taupymas ir investavimas

Infliacinė rizika

Lietuvoje banke laikomi pinigai yra apdrausti iki 100 000 EUR, todėl tai yra saugi jūsų pinigų vieta. Tačiau tai nereiškia, kad pinigų laikymas banke yra visiškai nerizikingas.

Nuo 2008 m. bankai išlaikė rekordiškai žemas palūkanų normas ir jos nerodo jokių tiesioginių kilimo ženklų. Todėl, pinigus laikant banke, labai reali rizika, kad infliacija viršys už jūsų santaupas uždirbtas palūkanas, tad, laikui bėgant, taupomojoje sąskaitoje laikomi pinigai praras savo perkamąją galią.

Įsipareigojimų ir rinkos rizika

Nors investuojant taip pat kyla infliacijos rizika, rimtesnė rizika yra ta, kad jūsų investicijos vertė sumažės arba ji net taps bevertė. Kaip minėta pirmiau, ši rizika skiriasi priklausomai nuo to, į kurią priemonę pasirenkate įdėti pinigus. 

Pavyzdžiui, kai perkate obligacijas, jūs iš esmės skolinate obligacijų emitentui pinigus, kurie turi būti grąžinti pasibaigus obligacijos terminui ir pridėjus visas tarpines palūkanas, todėl kyla įsipareigojimų neįvykdymo rizika. 

Investavimas į vyriausybės obligacijas yra mažai rizikingas, jeigu ketinate laikyti obligacijas iki jų išpirkimo. Taip yra todėl, kad nors ir įmanoma, bet tikimybė, kad vyriausybė nevykdys savo valstybės skolos įsipareigojimų, yra ypač maža.

Tai nereiškia, kad visos vyriausybės obligacijos yra saugi investicija, tai priklauso nuo obligaciją išleidžiančios vyriausybės. Pavyzdžiui, nuo 1827 m. Argentina devynis kartus neįvykdė savo nacionalinės skolos įsipareigojimų, ir tai yra pasaulinis rekordas.

Investuojant, pavyzdžiui, į akcijas ir fondus, kyla rizika, kad rinka nepajudės norima kryptimi ir dėl to jūs prarasite savo kapitalą. 

Visa tai reiškia, kad visur, kur įdedate savo pinigus, visada yra tam tikra rizika. Prieš investuojant pinigus, svarbu sukurti rizikos valdymo planą, kuris padėtų numatyti ir, tikėkimės, iki minimumo sumažinti susijusią riziką.

Daugiau apie taupymą ir investavimą mūsų vaizdo įraše:

Taupymas ir investavimas kartu

Iki šiol kalbėjome apie pinigų investavimą ARBA taupymą ir investavimo, kaip alternatyvos taupymui, naudą. Tačiau praktikoje santaupos ir investicijos dažnai eina koja kojon. Juk prieš investuojant, paprastai yra taupoma. Pagrindinė priežastis gana paprasta. Jeigu nepaveldėsite arba neišlošite didelės sumos, jums reikės sukaupti tam tikrą kapitalą, norint pradėti investuoti.

Kita vertus, pradinė suma, kurios reikia norint pradėti investuoti, dabar yra daug mažesnė nei anksčiau. Žinoma, jeigu norite investuoti per banką ar kitokią investicinę partnerystę, mokestis bei periodinės įmokos gali būti gana didelės. Be to, paprastai yra tam tikros sąnaudos ir sąlygos, susijusios su investicinės sąskaitos tvarkymu ar lėšų nuėmimu.

Be to, net pats aršiausias investavimo šalininkas pabrėžtų, kaip svarbu bet kokiu gyvenimo atveju turėti lengvai prieinamų santaupų, ypač jeigu atsitiktų kas nors nenumatyta.

Nėra taisyklės, kiek pinigų turėtumėte atidėti tokiems atvejas, tačiau rekomenduotina pradėti bent nuo tokios sumos, kurios užtektų savo poreikiams padengti bent trims mėnesiams.

Tik užtikrinę šias finansines apsaugos priemones turėtumėte pradėti investuoti ir niekada neinvestuokite pinigų, be kurių negalėtumėte pragyventi.

Investavimas yra skirtas ilgalaikiam turtui sukurti, o tai reiškia, kad neturėtumėte investuoti pinigų, kurių jums prireiks per trumpą laiką. To priežastys yra dvejopos. 

Pirma, kaip minėjome anksčiau, į investicijas įdėti pinigai paprastai būna mažiau likvidūs nei taupomojoje sąskaitoje, o tai reiškia, kad jūsų pinigai nebus lengvai prieinami tada, kai jums jų reikės.

Antra, ir, ko gero, dar svarbiau, nepastovus finansų rinkų pobūdis reiškia, kad per trumpą laiką galite nepamatyti reikšmingos ar net jokios naudos iš investavimo. Trumpalaikiai kainų svyravimai gali turėti didelės įtakos jūsų investicijos vertei, nors ilgainiui šių svyravimų poveikis išsisklaido.

Be to, šiuo atveju taikomi tarpininkavimo ir kapitalo prieaugio mokesčiai – abu šie mokesčiai dar labiau sumažintų bet kokį galimą trumpalaikį pelną.

Jeigu susidomėjote ir norite išbandyti, ar investavimas yra gera taupymo alternatyva, pirmiausia atidarykite demonstracinę prekybos sąskaitą ir eksperimentuokite, investuodami visiškai nerizikingai su virtualiomis lėšomis:

Kiti naudingi straipsniai

• Pasyvus investavimas – jo privalumai ir trūkumai
• Kodėl būtinai reikalingas rinkų prekybos planas ir kaip jį sudaryti?
• Rinkų prekybos psichologija ▶ prekiautojo emocijų valdymas

Apie „Admirals“

„Admirals“ – brokeris, kurio veiklą reguliuoja atitinkamos institucijos, suteikia galimybę naudotis populiariausiomis pasaulyje prekybos platformomis ir prekiauti susitarimais dėl kainų skirtumo (CFD), akcijomis bei biržoje prekiaujamais fondais (ETF).

Šis turinys nėra ir neturėtų būti suprantamas kaip patarimas, rekomendacija, pasiūlymas ar skatinimas sudaryti sandorį dėl kokio nors finansinio instrumento. Atkreipkite dėmesį, kad ši analizė nėra tikslus dabartinės ar būsimos veiklos rodiklis ir kad rinkos sąlygos laikui bėgant gali keistis. Prieš priimdami sprendimą investuoti, kreipkitės į nepriklausomą finansų patarėją, kad įsitikintumėte, jog suprantate susijusią riziką.