Džordžo Soroso refleksyvumo teorija rinkų prekyboje

Spalis 05, 2021 11:25 Europe/Vilnius
Skaitymo trukmė: 7 min.

Kas yra refleksyvumo teorija ekonomikoje?

Ką refleksyvumas reiškia rinkų prekyboje? Norėdami suprasti, kaip refleksyvumo teorija veikia rinkų prekyboje ir ekonomikoje, pirmiausia turime suprasti jos reikšmę sociologijoje, kur ir atsirado šis terminas.

Sociologijoje refleksyvumas reiškia veiksmą, kuris sugrįžta atgal arba paveikia subjektą, kuris iš pradžių dalyvavo šiame veiksme.

Taigi, kas yra refleksyvumo teorija ekonomikoje? Vienas iš pirmųjų žmonių, pritaikiusių refleksyvumo teoriją ekonomikai, buvo visame pasaulyje gerai žinomas investuotojas Džordžas Sorosas.

Pateikiame refleksyvumo apibrėžimą ekonomikos požiūriu:

Refleksyvumo teorija ekonomikoje yra teorija, teigianti, kad egzistuoja savaime išsipildantis ciklas, kuriame prekiautojų suvokimas įtakoja ekonominės veiklos pagrindus, o tai savo ruožtu įtakoja prekiautojų suvokimą.

Džordžas Sorosas ne tik taiko refleksyvumo teoriją ekonomikai, bet ir teigia, kad ji gali žymiai pakeisti mūsų supratimą apie ekonomiką ir šiuolaikinius ekonominius modelius. Tai taip pat gali turėti įtakos tam, kaip prekiautojai suvokia rinkos pokyčius.

O ką mes darome su visuotinai pripažintomis ekonomikos teorijomis, kurios buvo kurtos ištisus šimtmečius ir kurioms Džordžo Soroso refleksyvumo teorija meta iššūkį? Prie to dar grįšime vėliau.

O kol kas toliau pasiaiškinkime: „Kas yra refleksyvumo teorija ekonomikoje?“ ir aptarkime, ką ji reiškia šiuolaikiniuose ekonominiuose modeliuose.

Tad pradėkime!

Džordžo Soroso refleksyvumo teorijos supratimas

Džordžo Soroso refleksyvumo teorija teigia, kad investuotojai savo sprendimus grindžia ne realybe, o realybės suvokimu.

Dėl tokio suvokimo kylantys veiksmai daro poveikį tikrovei arba jos fundamentiniams pagrindams, kurie vėliau, savo ruožtu, turi įtakos investuotojų suvokimui, taigi ir rinkos kainoms.

Procesas yra savarankiškas ir linkęs į pusiausvyrą, todėl kainos pasidaro vis labiau atskirtos nuo realybės.

Džordžo Soroso refleksyvumo teorija pagrindiniu šio proceso pavyzdžiu laiko 2008 m. pasaulinę finansų krizę. Pagal šią teoriją kylančios būsto kainos paskatino bankus padidinti savo būsto hipotekos paskolas, kurios savo ruožtu pačios prisidėjo prie būsto kainų kilimo.

Nekontroliuojant kylančių kainų, susiformavo kainų burbulas, kuris galiausiai žlugo ir sukėlė finansų krizę bei didįjį nuosmukį. Trumpai tariant, viena iš krizės priežasčių buvo natūralus finansų sistemos refleksyvumas.

Refleksyvumo teorija gali sukrėsti kai kuriuos žmones, kurie ją atranda pirmą kartą. Ar Džordžo Soroso refleksyvumo teorija gali paneigti visas visuotinai pripažintas ekonomikos teorijas? Ar refleksyvumo teorija tikrai tokia gili?

Nors šiandien negalime atsakyti į šiuos klausimus, galime atsakyti į kitą svarbų klausimą: „Kokia yra refleksyvumo teorijos reikšmė ekonomikoje?“, ir paaiškinti jos aspektus.

Refleksyvumo teorija prieš pagrindinę ekonomikos teoriją

Pagal ekonomikos refleksyvumo apibrėžimą pagrindinės šiuolaikinės ekonomikos idėjos neatsižvelgia į tam tikrus nenuspėjamus aspektus, turinčius įtakos rinkoms. Tuo tarpu Džordžo Soroso refleksyvumo teorija į tai atsižvelgia.

Džordžo Soroso refleksyvumo teorija paneigia šias tradicines ekonomines sąvokas:

  • Ekonominė pusiausvyra
  • Racionalūs lūkesčiai
  • Veiksminga rinkos hipotezė

Pažvelkime į kiekvieną iš jų išsamiai ir kaip tai kontrastuoja su refleksyvumo teorija ekonomikoje.

Tradicinėje ekonomikos teorijoje šie pasiūlą ir paklausą skatinantys pagrindai galiausiai sukuria kainų pusiausvyrą.

Tačiau yra du pagrindiniai ekonominiai pagrindai, kuriuos refleksyvumo ir pagrindinės ekonomikos teorija suvokia skirtingai:

  • Trūkumas
  • Vartotojų pirmenybė

Dėl to kiekviena šių teorijų daro skirtingas išvadas apie tai, kaip vystosi kainų tendencijos.

Remiantis pagrindine ekonomikos teorija, kadangi trūkumas ir vartotojų pirmenybė svyruoja, rinkos dalyviai siūlo didesnes arba mažesnes kainas, remdamiesi savo daugiau ar mažiau racionaliu šių svyravimų suvokimu. Kitaip tariant, pagal šiuolaikinius ekonominius modelius:

Rinkos dalyviai analizuoja pagrindinius ekonominius veiksnius, tokius kaip tai, ko žmonės nori ir kiek to dalyko galima pasiūlyti, kad galėtų nustatyti kainas. Šis teigiamas ir neigiamas grįžtamasis ryšys tarp kainų ir to, ko žmonės tikisi, visada juda pusiausvyros link.

Kol ši pagrindinė informacija bus atvirai perduodama ir žmonės toliau užsiims sandoriais sutartomis kainomis, rinka visada bus nukreipta į pusiausvyrą.

❗ Džordžo Soroso refleksyvumo teorija į tai žiūri kitaip.

Džordžas Sorosas teigia, kad refleksyvumo teorija atskleidžia tai, kad kainų dinamika neatitinka aukščiau aptarto kainų pusiausvyros modelio. Vietoje to, kainos dažnai labai skiriasi nuo kainų pusiausvyros.

Remiantis Džordžo Soroso refleksyvumo teorija, kainos yra refleksyvios ir jas lemia teigiami grįžtamojo ryšio ciklai tarp lūkesčių ir kainų.

Ką konkrečiai tai reiškia? Kai pasikeičia ekonominiai fundamentiniai pagrindai, šis grįžtamojo ryšio ciklas stumia kainas už naujo pusiausvyros taško. Jos jį viršija.

Teoriškai neigiamas grįžtamasis ryšys tarp šių veiksnių paprastai subalansuotų teigiamą grįžtamojo ryšio poveikį ir todėl kainos nusistovėtų naujame pusiausvyros taške.

Tačiau, remiantis Džordžo Soroso refleksyvumo teorija, šie neigiami grįžtamojo ryšio ciklai nepavyksta.

Galiausiai rinkos dalyviai mato kainų tendenciją, kuri viršija pusiausvyros tašką ir atsiskiria nuo realybės. Jie atitinkamai pakoreguoja savo lūkesčius, todėl tendencija pasikeičia. Džordžas Sorosas nepripažįsta šio pasikeitimo kaip neigiamo grįžtamojo ryšio.

Džordžo Soroso refleksyvumo teorijos įrodymas

Šiuolaikinė ekonomika teigia, kad rinkos linkusios į pusiausvyrą ir kad rinkos žlugimą sukelia išoriniai sukrėtimai.

Tačiau Džordžo Soroso refleksyvumo teorija ekonomikoje teigia, kad rinkos žlugimas yra mūsų dabartinės finansų sistemos pobūdžio rezultatas.

Rinkose yra panašių modelių, kuriuos jis panaudoja kaip refleksyvumo įrodymą. Tai yra:

  • Augimo-kritimo ciklas
  • Kainų burbulai po kainų kritimo

Tokiais atvejais kainos labai skiriasi nuo pusiausvyros taškų, kuriuos apibrėžia pagrindinė ekonomikos teorija.

Kokie veiksniai gali padėti inicijuoti šiuos procesus?

  • Galimybė gauti kreditą
  • Sverto naudojimas
  • Nefiksuoti valiutų kursai

Rezultatai išauga didelių rinkos katastrofų metu.

Kaip jau minėjome, šiuolaikinės ekonomikos idėja teigia, kad rinkos žlugimą, pavyzdžiui, 2008 m. finansų krizę, sukelia išorinis sukrėtimas.

 

Džordžo Soroso refleksyvumo teorija teigia, kad 2008 m. krizę sukėlė ne išorinis rinkos sukrėtimas, pavyzdžiui, naftos kartelio likvidavimas ar susidarymas. Vietoje to, tai lėmė aukščiau išvardinti ir daugelis kitų veiksnių, būdingų mūsų dabartinei finansų sistemai.

Sužinokite daugiau apie rinkas ir rinkų prekybą

Ar susidomėjote refleksyvumo teorija bei kitomis su prekyba susijusiomis temomis? Jeigu taip, vienas iš geriausių būdų visa tai išsamiai sužinoti yra nemokami „Admirals“ prekybos seminarai internetu.

Jų metu gausite išsamią informaciją, kuri taip pat išsaugoma mūsų „YouTube“ kanale, ją galite atsisiųsti tiek kartų, kiek norite.
Norėdami užsiregistruoti į mūsų mokymus jau šiandien, spauskite šią reklaminę juostą:

Refleksyvumo teorijos derinimas su šiuolaikine ekonomika

Grįžkime prie klausimo, kurį pateikėme pradžioje: ką Džordžo Soroso refleksyvumo teorija ekonomikoje reiškia šiuolaikinėms ekonominėms idėjoms?

Refleksyvumo teoriją sunku modeliuoti naudojant tuos pačius metodus kaip ir šiuolaikinėje ekonomikoje. Sudėtinga rasti refleksyvumo modelį, kurį galėtume panaudoti, kad suprastume ir prognozuotume rinkos elgesį.

Tačiau Džordžas Sorosas mano, kad visada turime įtraukti paklaidą, kad galėtume atsižvelgti į nesuskaičiuojamą neapibrėžtumą, kurį naudoja jo teorija.

Kaip prekiautojai gali naudoti refleksyvumo teoriją prekyboje?

Nors dabartiniai ekonomikos modeliai gali būti naudingi apskaičiuojant riziką pagal šiuolaikinę ekonomiką, Džordžo Soroso refleksyvumo teorija parodė, kad sąlygos gali būti labai nutolę nuo numatomo pusiausvyros taško.

Taigi, Džordžo Soroso refleksyvumo teorija meta iššūkį pagrindinėms ekonominėms idėjoms, kurias kai kuriems prekiautojams sunku ignoruoti. Analizuodami grafikus, tendencijas, pramušimus ir bandydami prognozuoti svarbius kainų pokyčius, kartu su tradiciniais modeliais jie dažnai atsižvelgia ir į Džordžo Soroso teoriją.

Kai kurie prekiautojai mano, kad abiejų teorijų vertinimas yra tinkamesnis požiūris į elgsenos rinkoje analizę.

Nemokama demonstracinė prekyba

Jeigu refleksyvumo teorija pateikė jums naują požiūrį į tai, kaip vystosi kainų tendencijos, ir norėtumėte tai pritaikyti savo prekybos strategijoje, išbandykite tai nemokamoje demonstracinėje prekybos sąskaitoje!

Nemokamoje demonstracinėje sąskaitoje galite prekiauti virtualiais pinigais realiomis rinkos sąlygomis su realiais rinkos duomenimis.

Tai saugus būdas pradedantiesiems ir pažengusiems prekiautojams patobulinti savo įgūdžius prieš realiai išbandant kažką naujo.
Jeigu norite jau šiandien pradėti prekiauti nemokamoje demonstracinėje sąskaitoje, spauskite šią reklaminę juostą:

Kiti naudingi straipsniai

Apie „Admirals“

„Admirals“ – brokeris, kurio veiklą reguliuoja atitinkamos institucijos, suteikia galimybę naudotis populiariausiomis pasaulyje prekybos platformomis ir prekiauti susitarimais dėl kainų skirtumo (CFD), akcijomis bei biržoje prekiaujamais fondais (ETF).

Šis turinys nėra ir neturėtų būti suprantamas kaip patarimas, rekomendacija, pasiūlymas ar skatinimas sudaryti sandorį dėl kokio nors finansinio instrumento. Atkreipkite dėmesį, kad ši analizė nėra tikslus dabartinės ar būsimos veiklos rodiklis ir kad rinkos sąlygos laikui bėgant gali keistis. Prieš priimdami sprendimą investuoti, kreipkitės į nepriklausomą finansų patarėją, kad įsitikintumėte, jog suprantate susijusią riziką.

Avatar-Admirals
Admirals Sprendimas „viskas viename“ – mokant, investuojant ir tvarkant savo pinigus

„Admirals“ – tai ne tik brokeris, bet ir finansų centras, siūlantis platų finansinių produktų ir paslaugų asortimentą. Mūsų dėka asmeninius finansus galite tvarkyti naudodamiesi „viskas viename“ sprendimu – investuojant, mokant ir tvarkant savo pinigus.