Akcijų įtraukimas į biržos prekybos sąrašą arba tiesioginis listingavimas | Kuo jis skiriasi nuo IPO

Roberto Rivero
7 min.

Neseniai tokios bendrovės kaip „Wise“, „Roblox“ ir „Coinbase“ nusprendė vietoje tradicinio pradinio viešo akcijų siūlymo (IPO) tiesiogiai pateikti savo akcijas įtraukti į biržos prekybos sąrašus. Kitaip tai dar vadinama tiesioginiu listingavimu. 

Kas yra tiesioginis listingavimas? Ir kokie yra skirtumai tarp tiesioginio listingavimo ir IPO. Šiame straipsnyje aptarsime šiuos klausimus ir daug daugiau! 

Kas yra tiesioginis listingavimas? 

Prieš atsakydami į klausimą, kas yra tiesioginis listingavimas, prisiminkime, kas yra IPO. 

Per IPO bendrovė sukuria naujas akcijas, kurios siūlomos viešai rinkai, kad bendrovė pritrauktų kapitalo. Šias naujas akcijas garantuoja investicinis bankas, kuris viešina IPO, padeda parduoti akcijas instituciniams investuotojams, nustato pradinę akcijų kainą ir padeda taikyti įvairius reguliavimo institucijų reikalavimus. 

Žinoma, toks draudikas neteikia šios paslaugos iš savo geros širdies, o ima mokestį, kuris gali svyruoti nuo 3 % iki 7 % visos pinigų sumos, surinktos iš IPO. Tai nėra maža suma, o didelio IPO atveju investicinis bankas gali uždirbti dešimtimis ar net šimtus milijonų. 

Daugiau apie IPO skaitykite mūsų straypsnyje: Kas yra IPO platinimas – kokias galimybes suteikia IPO akcijos.

Skirtingai nuo IPO – tiesioginio įtraukimo į biržos oficialųjį prekybos sąrašą arba tiesioginio listingavimo atveju, naujų akcijų nesukuriama.  

Tiesioginis listingavimas arba akcijų įtraukimas į biržos prekybos sąrašą (angl. direct public offering – DPO) reiškia, kad esamos bendrovės akcijos yra įtraukiamos į vertybinių popierių biržos sąrašus, o esami akcininkai gali pradėti pardavinėti savo akcijas tiesiogiai visuomenei. 

Tiesioginio listingavimo atveju bendrovei nereikia samdyti draudikų, bet ji naudojasi finansų patarėjų paslaugomis, kurie padeda atlikti įtraukimo į sąrašus procesą.

Norite sužinoti daugiau apie akcijų rinką ir investavimą į akcijas? Registruokitės į mūsų nemokamus prekybos mokymus. Šiose mokymų sesijose patyrę prekiautojai aptaria įvairias aktualias temas!  

Tiesioginis listingavimas ir IPO 

Trumpai pristatėme jums pagrindines IPO ir tiesioginio listingavimo sąvokas. Kaip matote, abu šie keliai veda į viešąją rinką, tačiau jie labai skiriasi pagal tai, kaip ten patenkama. 

Pažvelkime į kai kuriuos pagrindinius skirtumus tarp tiesioginio listingavimo ir IPO, taip pat aptarkime, kodėl įmonė turi rinktis vieną jų. 

Kapitalo pritraukimas 

Kaip jau minėjome, vienas iš pagrindinių, gal net svarbiausių, tiesioginio įtraukimo į biržos prekybos sąrašą arba tiesioginio listingavimo ir IPO skirtumų yra tas, kad IPO proceso metu bendrovė sukuria naujas akcijas, kurias parduoda visuomenei.  

Tai daroma siekiant pritraukti kapitalo, kuris vėliau gali būti naudojamas konkrečiam naujam projektui finansuoti arba tiesiog siekiant padėti įmonei augti. Šios naujos akcijos turi grandininį poveikį  – jos susilpnina jau esamas bendrovės akcijas, kitaip tariant, sumažina jų vertę. 

Kita vertus, tiesioginio listingavimo atveju naujos akcijos nesukuriamos, nes bendrovei nereikia pritraukti papildomo kapitalo. Vietoje to, kai bendrovė yra įtraukta į biržos sąrašus, jos esamos akcijos yra parduodamos.  

Bet jeigu nėra pritraukiama kapitalo, kodėl reikia taip vargti ir viešai parduoti savo akcijas? 

Tai suteikia įmonei kitų privalumų. Pavyzdžiui: 

➡️   Suteikia įmonės akcininkams didesnį likvidumą, leidžiantį jiems parduoti savo akcijas viešojoje rinkoje.

➡️   Be to, visuomenei suteikiama daugiau informacijos apie bendrovę ir jos produktą, tai didina įmonės žinomumą ir, galbūt, lemia rinkos dalies padidėjimą.  

➡️   Taip pat įtraukimas į biržos sąrašą yra susijęs su tam tikru prestižo lygiu. 

Kaštai 

Skaitant mūsų pateiktus tiesioginio listingavimo ir IPO apibrėžimus, pirmas dalykas, kuris daugumai ateina į galvą, yra tai, kad be draudikų išlaidų, viešas ėjimas per tiesioginį listingavimą yra susijęs su daug mažesniais kaštais. 

Ėjimas į viešumą per IPO yra tradicinis būdas įmonei atsidurti biržoje ir viešai paskelbti savo akcijas. Tačiau atrodo, kad pastaruoju metu vis daugiau įmonių pradeda ginčyti šį status quo.  

Kodėl įmonė turėtų susilpninti savo akcijas ir prarasti dešimtis ar šimtus milijonų draudikų mokesčių, jeigu jai nereikia pritraukti papildomo kapitalo? 

Pradinė akcijų kaina 

IPO proceso metu, draudikas vertina bendrovę ir nustato pradinę kainą, už kurią akcijos bus parduodamos instituciniams investuotojams. 

Šiame procese draudikai dažnai kaltinami sistemingai nepakankamai įkainojantys akcijas. Tai padaryti jie turi du motyvus:  

1️⃣ Kad jų klientai, instituciniai investuotojai, galėtų pasinaudoti IPO per pradinę prekybos sesiją – tai, apie ką dažnai skaitome istorijose apie IPO.  

2️⃣  Kuo pigesnės akcijos, tuo mažesnė rizika, kad draudikas turės įsikišti ir supirkti neparduotas akcijas, nes tai įeina į jo, kaip draudiko, pareigas. 

Ir priešingai, akcijas tiesiogiai įtraukus į biržos oficialųjį prekybos sąrašą, pradinė akcijų kaina yra pagrįsta tik rinkos pasiūla ir paklausa.  

Kadangi naujų akcijų nėra, pasiūla visiškai priklauso nuo to, ar esami akcininkai nori parduoti savo akcijas. Jeigu nė vienas iš jų to nedarys, jokių operacijų ir nebus. Tai paprastai lemia didesnį kainos svyravimą ankstyvosiose prekybos sesijose. 

Blokavimo laikotarpis

Paprastai, kai įmonė pateikia savo IPO, po pradinio įtraukimo į sąrašą būna tam tikras blokavimo laikotarpis. Per šį laikotarpį, kuris paprastai trunka nuo 90 iki 180 dienų, esami akcininkai negali parduoti savo akcijų rinkoje. 

Toks blokavimo laikotarpis padeda išvengti rinkos perpildymo, o tai gali lemti akcijų kainos kritimą.  

Be to, blokavimo laikotarpis tarsi patikina potencialius investuotojus, kad bendrovė yra užtikrinta ir savo akcijas skelbia viešai ne tam, kad akcininkai galėtų savo turimas akcijas parduoti ir išsigryninti pinigus. 

Ir  priešingai tiesioginio listingavimo atveju – kadangi nėra išleidžiama naujų akcijų, o akcijas parduoda vien tik esami akcininkai – blokavimo laikotarpio nėra. 

Spauskite šią reklaminę juostą, kad pamatytumėte mūsų mokymų tvarkaraštį ir užsiregistruotumėte: 

Kas geriau: tiesioginis listingavimas ar IPO? 

Tiesioginio listingavimo atveju aiški nauda bendrovei: mažesnės susijusios išlaidos. Įmonės gali ne tik sutaupyti milijonus draudikų mokesčių, bet ir eliminuoti riziką prarasti papildomai pinigų dėl akcijų „iššokimo“ pradinėje prekybos sesijoje. 

Tačiau dėl šių sumažėjusių sąnaudų bendrovės praranda dalį IPO naudos. Visų pirma, jos nepritraukia papildomo kapitalo, kurį galėtų reinvestuoti į verslą. Žinoma, niekas netrukdo bendrovei surinkti papildomų pinigų išleidžiant naujas akcijas vėliau, kai bendrovė jau yra vieša. 

Be to, nors investiciniai bankai ir taiko didelius mokesčius, bet IPO proceso metu jie teikia bendrovei daug paramos. Ypač vertingi yra draudikų būdai, kuriais siekiama padidinti investuotojų susidomėjimą ir visuomenės lūkesčius dėl būsimo IPO. 

Todėl, nors tiesioginis listingavimas finansų požiūriu yra naudingesnis, jis ne visoms įmonėms tinka. Bendrovė, svarstanti tiesioginį listingavimą, turi būti gerai finansuota ir įsitikinusi, kad potencialūs investuotojai jau yra pakankamai suinteresuoti jos verslu. 

Pavyzdžiui, tokios bendrovės kaip „Slack“ ir „Spotify“, neseniai pasinaudojusios tiesioginiu listingavimu, jau turėjo stiprius ir atpažįstamus prekių ženklus. 

Tiesioginis listingavimas – apibendrinimas 

Apibendrinant galima teigti, kad tiesioginis įtraukimas į biržos prekybos sąrašus arba tiesioginis listingavimas ir IPO turi savų privalumų bei trūkumų.  

Kuris procesas yra „geresnis“, labai priklauso nuo atitinkamos įmonės profilio ir nuo to, ko ji siekia iš viešo akcijų pardavimo. 

Nors pastaruoju metu tiesioginio listingavimo būdu buvo viešai skelbiamos kelios didelių vardų bendrovės, nenustebkite, jeigu ateityje pradėsite matyti vis daugiau įmonių, sekančių jų pavyzdžiu. 

Kodėl verta investuoti su „Admirals“? 

„Admirals Invest.MT5“ sąskaitoje investuotojai gali įsigyti daugiau kaip 4300 akcijų ir daugiau nei 300  biržoje prekiaujamų fondų (ETF) iš 15 didžiausių pasaulio vertybinių popierių biržų. „Invest.MT5“ sąskaitų turėtojai taip pat naudojasi: 

  • Fundamentine ir technine analize, taip pat įvairiais mokomaisiais straipsniais, visa tai nemokamai! 
  • Galimybe atidaryti sąskaitą, kurios minimalus depozitas yra vos nuo 1 euro. 
  • Mažais komisiniai mokesčiais ir jokio sąskaitos priežiūros mokesčio. 
  • Nemokamai naudojasi pasaulyje populiariausia prekybos platforma „MetaTrader 5“. 
  • Išskirtine prieiga prie mūsų „Premium Analytics“ portalo, kuriame pateikiamos aktualiausios rinkos naujienos, pasaulinės nuotaikas ir techninės įžvalgos. 

Norėdami atidaryti prekybos sąskaitą jau šiandien, spauskite šią reklaminę juostą: 

Kiti naudingi straipsniai

Apie „Admirals“

„Admirals“ – brokeris, kurio veiklą reguliuoja atitinkamos institucijos, suteikia galimybę naudotis populiariausiomis pasaulyje prekybos platformomis ir prekiauti susitarimais dėl kainų skirtumo (CFD), akcijomis bei biržoje prekiaujamais fondais (ETF).

Šis turinys nėra ir neturėtų būti suprantamas kaip patarimas, rekomendacija, pasiūlymas ar skatinimas sudaryti sandorį dėl kokio nors finansinio instrumento. Atkreipkite dėmesį, kad ši analizė nėra tikslus dabartinės ar būsimos veiklos rodiklis ir kad rinkos sąlygos laikui bėgant gali keistis. Prieš priimdami sprendimą investuoti, kreipkitės į nepriklausomą finansų patarėją, kad įsitikintumėte, jog suprantate susijusią riziką. 

 

SKAITOMIAUSI STRAIPSNIAI
Twitter akcijos: ar tinkamas laikas jas pirkti
Jeigu domina Twitter akcijos ir norite jų įsigyti, turite atidaryti prekybos sąskaitą internetinio brokerio įmonėje.Tačiau jums, tikriausiai, pirmiausia bus įdomu sužinoti, kaip Elono Musko įsikišimas paveikė Twitter inc. akcijos kainą. Šiame straipsnyje tai ir aptarsime!  Kas yra „Twitter“? Vie...
Geriausios naftos akcijos – į kurias verta investuoti 2022 metais
Pastaruoju metu naftos kainos be sustojimo auga, pasiūlai stengiasi neatsilikti nuo didėjančios pasaulinės paklausos. Tai privertė daugelį investuotojų vėl pajusti bulių nuotaikas naftos sektoriuje.Naftos rinkoje investuotojai gali ne tik prekiauti nafta naudodamiesi susitarimais dėl kainų skirtumo...
Netflix akcijos – kaip į jas investuoti?
Yra du būdai investuoti į Netflix: pirkti bendrovės akcijas arba spekuliuoti kainų pokyčiais, naudojantis CFD. Šiuo metu Netflix akcijos smarkiai nukrito dėl prenumeratorių praradimo... ar tai gera proga investuoti į Netflix už geresnę kainą? Netflix (NASDAQ: NFLX) yra viena iš nedaugelio...
Daugiau