Infliacija, dezinfliacija ir defliacija: ką būtina žinoti

Ketvirtadienį JAV darbo statistikos biuras paskelbė naujausius JAV infliacijos duomenis – metinė infliacija išaugo iki 3,2 procento.  

Šis pranešimas sekė po trečiadienio Kinijos nacionalinio statistikos biuro žinias, kad metinė infliacija Kinijoje tapo neigiama ir sumažėjo iki -0,3 procento. 

Per pastaruosius metus daug girdėjome apie kylančias kainas, bet kas atsitinka, kai infliacija tampa neigiama? Ir kodėl ekonomistai to bijo labiau nei didelės teigiamos infliacijos? Skaitykite toliau, kad sužinotumėte. 

Kas yra infliacija? 

Nors prieš porą metų daugelio mūsų nejaudino infliacijos sąvoka, dabar daug kas galetų atsakyti, kas tai yra, net miegodami. 

Infliacija matuoja kainų augimo tempą ekonomikoje per tam tikrą laikotarpį. Todėl infliacija taip pat gali būti vertinama kaip pinigų perkamosios galios praradimo greitis. 

Kas yra defliacija? 

Defliacija yra priešingas reiškinys infliacijai ir atsiranda tada, kai ekonomikoje krenta bendros kainos ir dėl to padidėja pinigų perkamoji galia. 

Svarbu nepainioti šios sąvokos su dezinfliacija, kuri reiškia infliacijos lygio mažėjimą ir šiuo metu vyksta daugelyje išsivysčiusių pasaulio ekonomikų. Dezinfliacija įvyksta, kai kainos kyla, bet jų augimo tempas lėtėja. 

Pavyzdžiui, birželio mėnesį metinis infliacijos lygis Jungtinėje Karalystėje sumažėjo iki 7,9 procento, o praėjusį mėnesį buvo 8,7 procento. Tai yra dezinfliacijos atvejis. Nors kainos vis dar auga kasmet, jų augimo tempas sumažėjo. 

Defliacija įvyksta, kai kainos iš tikrųjų krenta per tam tikrą laikotarpį, ir ją iliustruoja neigiama infliacija, kaip anksčiau šią savaitę paskelbta Kinijoje. Kainų kritimas iš pirmo žvilgsnio gali skambėti puikiai, bet nebūtinai taip yra. Tiesą sakant, dauguma ekonomistų defliacijos bijo labiau nei infliacijos. Kodėl? 

Kodėl bijoma defliacijos? 

Taigi, kas negerai su defliacija? Tikrai mažėjančios kainos naudingos vartotojams, kurie pirks daugiau ir paskatins didesnį ekonomikos augimą. Tai logiški dalykai ir trumpuoju laikotarpiu laikinas kainų kritimas gali būti naudingas ekonomikai. 

Tačiau, jeigu defliacija įsitvirtins ir kainos ir toliau mažės ilgą laiką, atsiras problemų. Kainų kritimas lems mažesnes pajamas verslui, nes už tiek pat prekių ir paslaugų kiekio gamybą ir pardavimą jis gaus mažiau pinigų. 

Mažėjant pajamoms, įmonės turi taupyti išlaidas, o tai gali lemti atlyginimų mažinimą ir galiausiai darbo vietų mažinimą.  

Dėl mažėjančių atlyginimų ir didėjančio nedarbo sumažės visuminė paklausa, nes vartotojai turės mažiau pinigų. Jeigu visa kita yra vienoda, šis paklausos sumažėjimas galiausiai sustiprins kainų mažinimo poveikį. 

Be to, jeigu kainos krenta, vartotojai gali atidėti pirkimą, kai įmanoma, tikėdamiesi, kad ateityje šie pirkiniai bus pigesni. Pavyzdžiui, jeigu norėjote nusipirkti automobilį, bet žinojote, kad po metų automobilis bus pigesnis, galite būti linkę atidėti jo pirkimą. 

Be to, kad paklausa mažėja, o tai sustiprina kainų mažinimo poveikį, vartojimas yra svarbiausias ekonomikos bendrojo vidaus produkto (BVP), kuris matuoja ekonomikos augimą, komponentas.

Vadinasi, dėl defliacijos gali sumažėti vartojimas, padidėti nedarbas ir galiausiai sulėtėti ekonomikos augimas. 

Kodėl kainos mažėja Kinijoje? 

Nors daugelis pasaulio šalių grumiasi su kylančiomis kainomis, Kinijoje kainos juda priešinga kryptimi. Tačiau kodėl? 

Kai daugelis išsivysčiusių pasaulio ekonomikų atsisakė pandemijos eros apribojimų, pasiūla sunkiai žengė koja kojon su augančia paklausa, todėl kainos kilo. Tada Rusija įsiveržė į Ukrainą, dėl to kilo energijos kainos ir, atitinkamai, infliacija. 

Tačiau Kinijos atvejis labai skiriasi. 

Sėkmingai įgyvendinus vakcinaciją ir daugelyje šalių atsidarius verslui, Kinija tęsė savo griežtą nulinio „Covido“ politiką, šiek tiek sumažindama vidaus paklausą. Po socialinių neramumų 2022 metų pabaigoje Kinija atsisakė šios ribojančios politikos ir Kinijos ekonomika vėl atsidarė. 

Nepaisant iškilmingo atidarymo, vidaus paklausa ne tik išliko silpna, bet ir eksportas mažėjo, o tai darė spaudimą kainoms. 

O kaip dėl energijos kainų? Nors Vakarų šalys vengė Rusijos naftos ir dujų eksporto, reaguodamos į karą Ukrainoje, Kinija laikėsi priešingo požiūrio. Po Rusijos invazijos į Ukrainą Kinija padidino pigios energijos importą iš Rusijos, atsiribodama nuo aukštų pasaulinių kainų. 

Infliacija ar defliacija 

Paprastai manoma, kad defliacija yra blogesnė ekonomikai nei infliacija, o centriniai bankai aktyviai siekia mažo, stabilaus maždaug 2 procentų infliacijos lygio. 

Priežastis yra ta, kad žemas infliacijos lygis iš tikrųjų yra naudingas ekonomikai, nes skatina tam tikrą vartojimą, o ne taupymą. Didesnis vartojimas lemia didesnes verslo pajamas, didesnį užimtumą ir didesnį ekonomikos augimą.  

Nepaisant to, infliacija neabejotinai tampa varginanti, kai ji per didelė, kaip buvo per pastaruosius metus. 

Nors žema stabili infliacija gali būti teigiama ekonomikai, bet kokio masto defliacija paprastai vertinama kaip neigiama ir gali būti ypač sunku nuo jos atsigauti, kaip įrodė Japonija per pastaruosius porą dešimtmečių. 

Dėl galimo neigiamo defliacijos poveikio vartojimui, užimtumui ir ekonomikos augimui centriniai bankai ir ekonomistai paprastai jos bijo labiau nei infliacijos.  

Dėl šios priežasties, po trečiadienio infliacijos duomenų, paskelbimo tikėtina, kad Pekinas ragins imtis ryžtingų veiksmų ir kišis į stringančią ekonomiką. 

Prekybos ir investavimo seminarai internetu 

Norite sužinoti daugiau apie prekybą ir investavimą? „Admirals“ nuolat rengia seminarus internetu, kurių metu galite bendrauti su patyrusiais prekiautojais ir sužinoti atsakymų į įvairius klausimus visiškai nemokamai!  

Norėdami pamatyti būsimą seminarų internetu tvarkaraštį, tiesiog spauskite šią reklaminę juostą: 

Šis turinys nėra ir neturėtų būti suprantamas kaip patarimas, rekomendacija, pasiūlymas ar skatinimas sudaryti sandorį dėl kokio nors finansinio instrumento. Atkreipkite dėmesį, kad ši analizė nėra tikslus dabartinės ar būsimos veiklos rodiklis ir kad rinkos sąlygos laikui bėgant gali keistis. Prieš priimdami sprendimą investuoti, kreipkitės į nepriklausomą finansų patarėją, kad įsitikintumėte, jog suprantate susijusią riziką.