Kas yra infliacija ir nuo ko ji priklauso?

Kad geriau suprastumėte, kas yra infliacija ir koks jos poveikis mūsų finansams, kartu su „Admirals“ finansų ekspertais parengėme šį straipsnį, kuriame aptariame infliaciją ir jos priežastis, kaip ji matuojama ir kaip veikia Lietuvos ekonomiką.

Kas yra infliacija

Infliacijos sąvoką nuolat galima aptikti daugelyje žiniasklaidos priemonių, tad ji mums turėtų būti gerai žinoma. Tačiau pasiaiškinkime išsamiau, kas yra infliacija.

Infliacijos apibrėžimas

Mūsų gyvenime infliacija yra natūralus reiškinys, kurį sąlygoja pasiūlos ir paklausos disbalansas. Tuo tarpu pati infliacija sąlygoja perkamosios galios praradimą, tai yra, turėdami tą pačią pinigų sumą, kurią turėjome anksčiau, prekių ir paslaugų galime įsigyti mažiau.

Ekonomistai infliaciją apibrėžia taip: „Infliacija – tai visuotinis kainų lygio kilimas, sukeliantis šalies valiutos nuvertėjimą. Už tą pačią sumą pinigų galima nusipirkti vis mažesnį prekių kiekį. Infliacija matuojama vartotojų kainų indeksu ir išreiškiama procentais.“

Infliacijos priežastys

Infliacijos priežastys gali būti įvairios, dažniausiai minimos šios pagrindinės priežastys:

Infliacijos poveikis ekonomikai

Infliacija tiesiogiai veikia tiek vartotojus, tiek verslą:

Daugiau apie infliaciją ir jos priežastis sužinokite šiame mūsų vaizdo įraše:

Kaip skaičiuojama infliacija

Infliacija gali būti skaičiuojama skirtingais būdais, atsižvelgiant į aptariamų prekių ir paslaugų rūšis.

Populiariausias infliacijos rodiklis yra vartotojų kainų indeksas (angl. Customer Price Index, CPI), nors gali būti taikomi ir kiti matavimo rodikliai, pavyzdžiui, gamintojų kainų indeksas (angl. Producer Price Index, PPI).

Vartotojų kainų indeksas (VKI)

Šis ekonomimis infliacijos skaičiavimo rodiklis naudojamas daugelyje pasaulio šalių. Žinoma, krepšeliai, kurie sudaromi apskaičiuojant šį rodiklį, skirtingose šalyse gali skirtis.

Vartotojų kainų indekso skaičiavimas ir paskirtis

VKI skaičiuojamas kas mėnesį pagal surinktą oficialią informaciją apie vartojimo prekių ir paslaugų kainas. Lietuvoje šį indeksą apskaičiuoja Lietuvos statistikos departamentas.

Lietuvos VKI

Oficialus statistikos portalas pateikia informaciją, kad nuo 2013 m. iki 2022 m. prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje padidėjo 38,4 procento, ir pastaraisiais metais infliacija Lietuvoje buvo viena didžiausių Europos Sąjungoje bei lenkė daugelį šalių, tokių kaip Vokietija ar Prancūzija.

Tačiau šiuo metu Lietuvoje metinė infliacija yra viena mažiausių Europos sąjungoje – 2024 metų pabaigoje ji siekė 0,7 procento.

Infliacijos tikslas ir pinigų politika Lietuvoje

Vienas pagrindinių pinigų politikos tikslų – išlaikyti kainų pastovumą šalyje.

Valstybėse pinigų politiką formuoja ir įgyvendina centriniai bankai kartu su vyriausybe, nors kai kuriuos sprendimus centriniai bankai gali priimti savarankiškai ir nepriklausomai nuo vyriausybės.

Lietuvos bankas

Lietuvoje už šalies pinigų politiką ir infliacijos valdymą atsako Lietuvos bankas, kurio misijoje nurodoma: „Lietuvos Respublikos centrinio banko – Lietuvos banko – misija yra kurti naudą visuomenei, siekiant patikimos finansų sistemos ir tvarios ekonomikos plėtros.“

Infliacijos tikslas ir prognozės Lietuvoje

Lietuvos banko tikslas yra išlaikyti stabilų infliacijos lygį – kaip ir daugelyje šalių jis siekia maždaug 2 procentus. Lietuvos bankas prognozuoja, kad nors infliacija praėjusiais metais nukrito vidutiniškai iki 1,0 procento, kitais metais vidutinė metinė bendroji infliacija mūsų šalyje gali siekti 2,5, o 2026 metais – 2,6 procento.

Lietuvos pinigų politika ir įrankiai

Kad suvaldytų infliaciją, Lietuvos bankas taiko įvairias priemones. Pavyzdžiui, Lietuvos bankas gali reguliuoti palūkanų normas, kontroliuoti pinigų tiekimą arba taikyti kitas pinigų politikos priemones.

Fiskalinė politika ir biudžetas Lietuvoje

Vyriausybės veikla

Kovojant su infliacija, taip pat labai svarbi yra fiskalinė vyriausybės politika. Lietuvos vyriausybė priima biudžeto sprendimus, kurie gali padėti mažinti infliacijos poveikį.

Kaip pavyzdį pateikiame Lietuvos vyriausybės numatytas priemones, kuriomis buvo siekiama švelninti infliacijos pasekmes, susijusias su situacija energetikos sektoriuje prasidėjus karui Ukrainoje:

Fiskalinė politika ir biudžetas

Valstybės biudžetas yra valstybės pajamų ir išlaidų planas, numatytas konkretiems biudžetiniams metams. Toks planas apima vyriausybės išlaidas bei mokesčių surinkimą. Jeigu valstybės biudžetas yra tinkamai subalansuotas, tai taip pat padeda mažinti infliacijos lygį.

Mokesčiai ir išlaidos

Kad suvaldytų infliaciją, vyriausybė gali priimti įvairius sprendimus, pavyzdžiui, padidinti mokesčius arba sumažinti biudžeto išlaidas. Paprastai tokie sprendimai visuomenėje sukelia daug diskusijų ir yra politiškai sudėtingi, taip pat jie gali ilgam laikui paveikti šalies ekonomikos augimą.

Infliacijos lygis euro zonoje

Lietuva yra euro zonos dalis, todėl mums visada svarbi euro zonos situacija, susijusi su infliacija.

Sumažėjus energijos kainoms, metinė infliacija euro zonoje šių metų rugpjūčio mėnesį smarkiai smuko ir pasiekė žemiausią lygį per daugiau kaip tris metus – 2,2 procento, tai yra beveik priartėjo prie Europos centrinio banko nustatyto 2 procentų lygio.

ECB politika ir valiutų kursas

Europos centrinis bankas (ECB) yra svarbiausia euro zonos institucija, atsakinga už infliacijos valdymą euro zonoje. ECB siekia išlaikyti stabilias kainas ir taip užtikrinti euro perkamąją galią.

Infliacijos lygis ir ekonomikos augimas

ECB valdančioji taryba 2021 m. liepos mėnesį, po strategijos peržiūros, priėmė sprendimą, „kad kainų stabilumą geriausia išlaikyti siekiant 2 % infliacijos vidutiniu laikotarpiu“.

Stabilios kainos euro zonoje – tai yra pagrindinė sąlyga, kad ekonomika euro zonoje stabiliai augtų. Tam ECB taiko įvairias priemones, pavyzdžiui reguliuoja palūkanų normas:

Nedarbo lygis ir socialinė apsauga

Infliacija taip pat turi didelį poveikį darbo rinkai. Aukštesnis nedarbo lygis gali sumažinti spaudimą infliacijai, bet, kita vertus, esant tokiai situacijai, gali padidėti valstybės išlaidos socialinei apsaugai.

Kas yra infliacija – išvada

Trumpai aptarėme, kas yra infliacija ir koks jos poveikis kasdieniniame mūsų gyvenime bei asmeniniams finansams. Kaip matome, infliacija veikia ne tik bendrai ekonomiką, bet ir eilinius vartotojus, tai yra kiekvieną mūsų.

Tuo tarpu jeigu norite apsisaugoti nuo infliacijos, vienas iš būdų – investavimas į tinkamus finansinius produktus. Tai gali padėti jums apsaugoti savo santaupas. „Admirals“ siūlo įvairias finansines priemones, kurios gali jums padėti prisitaikyti prie infliacijos sąlygų:

Jūsų klausimai apie infliaciją:

Kas labiausiai didina infliaciją Lietuvoje?

Kaip infliacija veikia finansų rinkas?

Kiti naudingi straipsniai

• Kaip nustatomos rinkos tendencijos ▶ Tendencijų tipai
• Kas yra Forex punktai ir kaip apskaičiuoti jų vertę?
• Kaip FED palūkanų norma veikia finansų rinkas?

Apie „Admirals“

„Admirals“ – brokeris, kurio veiklą reguliuoja atitinkamos institucijos, suteikia galimybę naudotis populiariausiomis pasaulyje prekybos platformomis ir prekiauti susitarimais dėl kainų skirtumo (CFD), akcijomis bei biržoje prekiaujamais fondais (ETF).

Šis turinys nėra ir neturėtų būti suprantamas kaip patarimas, rekomendacija, pasiūlymas ar skatinimas sudaryti sandorį dėl kokio nors finansinio instrumento. Atkreipkite dėmesį, kad ši analizė nėra tikslus dabartinės ar būsimos veiklos rodiklis ir kad rinkos sąlygos laikui bėgant gali keistis. Prieš priimdami sprendimą investuoti, kreipkitės į nepriklausomą finansų patarėją, kad įsitikintumėte, jog suprantate susijusią riziką.