Kas yra infliacija ir nuo ko ji priklauso?

Kad geriau suprastumėte, kas yra infliacija ir koks jos poveikis mūsų finansams, kartu su „Admirals“ finansų ekspertais parengėme šį straipsnį, kuriame aptariame infliaciją ir jos priežastis, kaip ji matuojama ir kaip gali veikti Lietuvos ekonomiką.

Ši medžiaga skirta tik informaciniams tikslams, tai nėra finansinė konsultacija. Prieš priimdami investicinius sprendimus, pasikonsultuokite su finansų patarėju.

Kas yra infliacija

Infliacijos sąvoką nuolat galima aptikti daugelyje žiniasklaidos priemonių, tad ji mums turėtų būti gerai žinoma. Tačiau pasiaiškinkime išsamiau, kas yra infliacija.

Infliacijos apibrėžimas

Mūsų gyvenime infliacija yra natūralus reiškinys, kurį sąlygoja pasiūlos ir paklausos disbalansas. Tuo tarpu pati infliacija sąlygoja perkamosios galios praradimą, tai yra, turėdami tą pačią pinigų sumą, kurią turėjome anksčiau, prekių ir paslaugų galime įsigyti mažiau.

Ekonomistai infliaciją apibrėžia taip: „Infliacija – tai visuotinis kainų lygio kilimas, sukeliantis šalies valiutos nuvertėjimą. Už tą pačią sumą pinigų galima nusipirkti vis mažesnį prekių kiekį. Infliacija matuojama vartotojų kainų indeksu ir išreiškiama procentais.“

Infliacijos priežastys

Infliacijos priežastys gali būti įvairios, dažniausiai minimos šios pagrindinės priežastys:

Infliacijos poveikis ekonomikai

Infliacija paprastai tiesiogiai veikia tiek vartotojus, tiek verslą:

Daugiau apie infliaciją ir jos priežastis sužinokite šiame mūsų vaizdo įraše:

Kaip skaičiuojama infliacija

Infliacija gali būti skaičiuojama skirtingais būdais, atsižvelgiant į aptariamų prekių ir paslaugų rūšis.

Populiariausias infliacijos rodiklis yra vartotojų kainų indeksas (angl. Customer Price Index, CPI), nors gali būti taikomi ir kiti matavimo rodikliai, pavyzdžiui, gamintojų kainų indeksas (angl. Producer Price Index, PPI).

Vartotojų kainų indeksas (VKI)

Šis ekonominis infliacijos skaičiavimo rodiklis paprastai naudojamas daugelyje pasaulio šalių. Žinoma, krepšeliai, kurie sudaromi apskaičiuojant šį rodiklį, skirtingose šalyse gali skirtis.

Vartotojų kainų indekso skaičiavimas ir paskirtis

VKI paprastai skaičiuojamas kas mėnesį pagal surinktą oficialią informaciją apie vartojimo prekių ir paslaugų kainas. Lietuvoje šį indeksą apskaičiuoja Lietuvos statistikos departamentas.

Lietuvos VKI

Oficialus statistikos portalas pateikia informaciją, kad nuo 2013 m. iki 2022 m. prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje padidėjo 38,4 procento, ir pastaraisiais metais infliacija Lietuvoje buvo viena didžiausių Europos Sąjungoje bei lenkė daugelį šalių, tokių kaip Vokietija ar Prancūzija.

Tačiau šiuo metu Lietuvoje metinė infliacija yra viena mažiausių Europos sąjungoje – 2024 metų pabaigoje ji siekė 0,7 procento.

Infliacijos tikslas ir pinigų politika Lietuvoje

Vienas pagrindinių pinigų politikos tikslų – išlaikyti kainų pastovumą šalyje.

Valstybėse pinigų politiką paprastai formuoja ir įgyvendina centriniai bankai kartu su vyriausybe, nors kai kuriuos sprendimus centriniai bankai gali priimti savarankiškai ir nepriklausomai nuo vyriausybės.

Lietuvos bankas

Lietuvoje už šalies pinigų politiką ir infliacijos valdymą atsako Lietuvos bankas, kurio misijoje nurodoma: „Lietuvos Respublikos centrinio banko – Lietuvos banko – misija yra kurti naudą visuomenei, siekiant patikimos finansų sistemos ir tvarios ekonomikos plėtros.“

Infliacijos tikslas ir prognozės Lietuvoje

Vienas iš Lietuvos banko tikslų yra išlaikyti stabilų infliacijos lygį – kaip ir daugelyje šalių jis siekia maždaug 2 procentus.

Lietuvos bankas prognozuoja, kad nors infliacija praėjusiais metais nukrito vidutiniškai iki 1,0 procento, kitais metais vidutinė metinė bendroji infliacija mūsų šalyje gali siekti 2,5, o 2026 metais – 2,6 procento.

Lietuvos pinigų politika ir įrankiai

Kad suvaldytų infliaciją, Lietuvos bankas gali taikyti įvairias priemones. Pavyzdžiui, Lietuvos bankas gali reguliuoti palūkanų normas, kontroliuoti pinigų tiekimą arba taikyti kitas pinigų politikos priemones.

Fiskalinė politika ir biudžetas Lietuvoje

Vyriausybės veikla

Kovojant su infliacija, taip pat labai svarbi yra fiskalinė vyriausybės politika. Lietuvos vyriausybė priima biudžeto sprendimus, kurie gali padėti mažinti infliacijos poveikį.

Kaip pavyzdį pateikiame Lietuvos vyriausybės numatytas priemones, kuriomis buvo siekiama švelninti infliacijos pasekmes, susijusias su situacija energetikos sektoriuje prasidėjus karui Ukrainoje:

Fiskalinė politika ir biudžetas

Valstybės biudžetas yra valstybės pajamų ir išlaidų planas, numatytas konkretiems biudžetiniams metams. Toks planas apima vyriausybės išlaidas bei mokesčių surinkimą. Jeigu valstybės biudžetas yra tinkamai subalansuotas, tai taip pat padeda mažinti infliacijos lygį.

Mokesčiai ir išlaidos

Kad suvaldytų infliaciją, vyriausybė gali priimti įvairius sprendimus, pavyzdžiui, padidinti mokesčius arba sumažinti biudžeto išlaidas. Paprastai tokie sprendimai visuomenėje sukelia daug diskusijų ir yra politiškai sudėtingi, taip pat jie gali ilgam laikui paveikti šalies ekonomikos augimą.

Infliacijos lygis euro zonoje

Lietuva yra euro zonos dalis, todėl mums visada svarbi euro zonos situacija, susijusi su infliacija.

Sumažėjus energijos kainoms, metinė infliacija euro zonoje šių metų rugpjūčio mėnesį smarkiai smuko ir pasiekė žemiausią lygį per daugiau kaip tris metus – 2,2 procento, tai yra beveik priartėjo prie Europos centrinio banko nustatyto 2 procentų lygio.

ECB politika ir valiutų kursas

Europos centrinis bankas (ECB) yra pagrindinė euro zonos institucija, atsakinga už infliacijos valdymą euro zonoje. ECB siekia išlaikyti stabilias kainas ir taip užtikrinti euro perkamąją galią.

Infliacijos lygis ir ekonomikos augimas

ECB valdančioji taryba 2021 m. liepos mėnesį, po strategijos peržiūros, priėmė sprendimą, „kad kainų stabilumą geriausia išlaikyti siekiant 2 % infliacijos vidutiniu laikotarpiu“.

Stabilios kainos euro zonoje – tai viena pagrindinių sąlygų, kad ekonomika euro zonoje stabiliai augtų. Tam ECB gali taikyti įvairias priemones, pavyzdžiui reguliuoti palūkanų normas:

Nedarbo lygis ir socialinė apsauga

Infliacija taip pat gali turėti didelį poveikį darbo rinkai. Aukštesnis nedarbo lygis gali sumažinti spaudimą infliacijai, bet, kita vertus, esant tokiai situacijai, gali padidėti valstybės išlaidos socialinei apsaugai.

Kas yra infliacija – išvada

Trumpai aptarėme, kas yra infliacija ir koks jos poveikis kasdieniniame mūsų gyvenime bei asmeniniams finansams. Kaip matome, infliacija gali paveikti ne tik bendrai ekonomiką, bet ir eilinius vartotojus, tai yra kiekvieną mūsų.

Vienas iš galimų būdų siekiant apriboti infliacijos įtaką asmeniniams finansams galėtų būti investicijų portfelio formavimas, įtraukiant tam tikras finansines priemones.

„Admirals“ gali pasiūlyti įvairių finansinių priemonių, kurios galėtų būti analizuojamos atsižvelgiant į infliacijos kontekstą.

Jūsų klausimai apie infliaciją:

Kas labiausiai didina infliaciją Lietuvoje?

Kaip infliacija veikia finansų rinkas?

Apie „Admirals“

„Admirals“ yra daug apdovanojimų pelnęs, pasauliniu mastu reguliuojamas „Forex“ ir CFD brokeris, siūlantis prekiauti daugiau kaip 8000 finansinių priemonių plačiai naudojamose prekybos platformose: „MetaTrader 4“ ir „MetaTrader 5“. Atraskite savo galimybes su „Admirals“.

INFORMACIJA APIE ANALITINĘ MEDŽIAGĄ:

Pateikti duomenys apima papildomą informaciją apie visas analizes, skaičiavimus, prognozes ar kitus panašius vertinimus ar informaciją (toliau – „Analizė“), skelbiamą „Admirals" interneto svetainėje. Prieš priimdami kokius nors investicinius sprendimus, atkreipkite dėmesį į šiuos dalykus:

1. Tai yra rinkodaros pranešimas. Ši Analizė skelbiama tik informaciniais tikslais ir jokiais atvejais neturėtų būti aiškinama kaip patarimas ar rekomendacija dėl investavimo. Šis pranešimas nėra parengtas pagal teisinius reikalavimus, skirtus skatinti investicinių tyrimų nepriklausomumą ir jam netaikomas joks draudimas, susijęs su investiciniais tyrimais.
2. Sprendimą dėl investavimo priima kiekvienas klientas pats, o „Admirals“ nebus laikoma atsakinga už jokius nuostolius ar žalą, atsiradusią dėl tokio sprendimo, nepriklausomai nuo to, ar jis buvo pagrįstas šia Analize, ar ne.
3. Siekdama užtikrinti savo klientų interesų apsaugą ir išlaikyti Analizės objektyvumą „Admirals“ sukūrė atitinkamas vidaus procedūras interesų konfliktų prevencijai ir valdymui.
4. Šią analizę parengė analitikas (toliau – autorius, (-ė). Autorė Livita Kretkovskienė, redaktorė, yra „Admirals“ darbuotoja. Šis turinys yra rinkodaros komunikacija ir nėra nepriklausomas finansinis tyrimas.
5. Nors siekiant užtikrinti visų Analizės šaltinių patikimumą ir visos informacijos pateikimą laiku, kuo įmanoma suprantamiau, tiksliau ir išsamiau, yra dedamos visos įmanomos pastangos, „Admirals“ negarantuoja Analizėje pateikiamos informacijos tikslumo ar išsamumo. Pateikti duomenys, kurie yra susiję su ankstesne veikla, nėra patikimas būsimų rezultatų rodiklis.
6. Analizės turinys neturėtų būti aiškinamas kaip išreikštas ar numanomas „Admirals“ pažadas, garantija ar implikacija, kad taikydamas Analizėje nurodytas strategijas klientas gaus pelno, o su tuo susiję kliento nuostoliai gali būti arba bus nedideli.
7. Svertinės priemonės (įskaitant sandorius dėl kainų skirtumo) yra spekuliacinio pobūdžio priemonės, dėl kurių gali būti patiriami nuostoliai arba gaunamas pelnas. Prieš pradėdami prekiauti turėtumėte įsitikinti, kad suprantate visą susijusią riziką.