Investuotojai laukia FED, ECB ir BoJ sprendimų dėl palūkanų normų

Trys didžiausi pasaulio centriniai bankai – JAV Federalinis rezervų bankas (FED), Europos centrinis bankas (ECB) ir Japonijos bankas (BoJ) – šią savaitę paskelbs savo sprendimus dėl palūkanų normų. 

Toną užduos FED valdyba, kuri susirinks kiek vėliau vakare, kad aptartų skolinimosi išlaidas, remiantis naujausiomis finansinių duomenų ataskaitomis.  

FED perduos kamuolį ECB, o pasaulio rinkos tikisi pamatyti, kaip euro zonos centrinis bankas siekia sutramdyti infliaciją. Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas, – tikimasi, kad BoJ penktadienį irgi paskelbs savo sprendimą dėl palūkanų normos. 

FED sprendimas dėl palūkanų normos 

Šiandien rinkos analitikai ir finansinių naujienų žurnalistai nekantriai laukia, kaip FED valdyba reaguos į naujausius duomenis apie JAV ekonomikos būklę.  

„CME FedWatch“ įrankis suteikia 89,6 procento galimybę FED politikos formuotojams išlaikyti palūkanų normas nepakitusias. Reikėtų pažymėti, kad vos prieš savaitę (07 06) šis įrankis nurodė 72,5 procento tikimybę. 

Gegužės mėnesio JAV CPI infliacijos ataskaita parodė, kad vartotojų kainos gegužę per metus išaugo 4 procentus, o tai neatitiko ekonomistų lūkesčių, kurie tikėjosi 4,1 procento. Gegužės mėnesį bendras infliacijos rodiklis buvo mažiausias nuo 2021 m. balandžio mėnesio.  

Birželio 13 d. su CNBC kalbėję ekonomistai teigė, kad „padrąsinanti vartotojų kainų tendencija suteiks FED tam tikrą veiksmų laisvę šį mėnesį išlaikyti nepakitusias palūkanų normas, o jeigu tendencija tęsis, FED palūkanų normų, greičiausiai, nekels ir likusią metų dalį. 

ING ekonomistai ataskaitoje, kuri buvo paskelbta birželio 12 d., mini: „Kovo mėnesį jie (FED) nurodė, kad palūkanų normos bus paliktos 5–5,25 procento intervale iki metų pabaigos, o 2024 metais bus sumažintos. Tikimės tik nedidelių jų prognozių pakeitimų. Nepaisant to, didelė rizika yra ta, kad net jeigu jie šią savaitę išlaikys pastovias palūkanų normas, jie dar labiau padidins savo pagrindinę prognozę, todėl rinkos tvirtai svyruos 25 bazinių punktų naudai liepos mėnesį.“ 

ECB spręs dėl palūkanų normų 

Ketvirtadienį ateis ECB eilė nuspręsti dėl palūkanų normų. Priešingai nei FED, ECB politikos formuotojai greičiausiai padidins palūkanų normą 25 baziniais punktais, kaip pasiūlė „Reuters“ ekonomistų apklausa.  

Greiti skaičiavimai parodė, kad bendra infliacija euro zonoje gegužę sumažėjo iki 6,1 procento, o tai yra gerokai mažiau, nei balandžio mėnesio 7 procentai. 

ECB valdančiosios tarybos narys Gabrielis Makhloufas sakė, kad tai bus „sprendimo klausimas“, ar po vasaros jiems reikės toliau didinti palūkanų normas.  

ECB politikos formuotojas taip pat pažymėjo, kad pagrindinės palūkanų normos greičiausiai ten išliks, kai pasieks „didėjančių palūkanų normų laiptų viršūnę“. 

„Crédit Agricole“ ekonomistai taip pat prognozuoja, kad ECB padidins palūkanų normas ir pridūrė, kad skolinimosi išlaidų padidinimas galėtų palaikyti bendrą valiutą.  

„Tikimės, kad palūkanų normos bus padidintos 25 baziniais punktais ir ECB parodys, kad jis tikisi, jog euro zonoje infliacija tęsis, ir netiki, kad finansinės sąlygos pakankamai sugriežtėjo, kad keltų grėsmę augimui, taip pat galėtų paskatinti tolesnį palūkanų kėlimą iš anksto ir palaikyti eurą. Tačiau mes tikimės, kad euras daugiausia konsoliduosis kitų valiutų, kurių centriniai bankai laikosi švelnesnės politikos arba kurie pranešė apie savo griežtinimo ciklo piką, atžvilgiu pavyzdžiui, tai būtų Japonijos jena ir Naujosios Zelandijos doleris“, – pažymima ataskaitoje. 

Japonijos banko sprendimas dėl palūkanų normos 

BoJ bus trečiasis pagrindinis centrinis bankas, penktadienį paskelbęs savo sprendimą dėl palūkanų normų. Nors pagrindinė CPI infliacija pakilo iki 4,1 procento – aukščiausio lygio per pastaruosius keturis dešimtmečius, BoJ, atrodo, nenori sekti kitų centrinių bankų modelio.  

BoJ prognozė ir toliau išlieka, kad pagrindinė infliacija iki šių metų pabaigos nukris žemiau 2 procentų tikslo. 

„Reuters“ šaltiniai teigia, kad Japonijos centrinis bankas greičiausiai išlaikys savo -0,1 procento trumpalaikių palūkanų normą ir 0 procentų 10 metų obligacijų pajamingumo viršutinę ribą, nustatytą pagal pajamingumo kreivės kontrolės (YCC) politiką.  

Kalbėdamas su „Bloomberg“ žurnalistais, buvęs banko vadovo pavaduotojas Masazumis Wakatabe sakė, kad šį mėnesį pinigų politikos pokyčių neprognozuoja, ir pridūrė, kad „dar per anksti teigti, jog ši infliacija tvari ir stabili“. 

Naujosios Zelandijos 2023 m. pirmojo ketvirčio BVP ataskaita 

Kiek vėliau šiandien Naujosios Zelandijos statistikos departamentas paskelbs duomenis apie šalies BVP augimą pirmąjį 2023 metų ketvirtį. Ekonomistai prognozuoja, kad ekonomika per metus išaugo 2,6 procento, bet ketvirtinė reikšmė susitraukė 0,1 procento. 

Birželio 13 d. paskelbtoje Tarptautinio valiutos fondo (TVF) apklausoje pažymima, kad „Tikėtina, jog Naujoji Zelandija artimiausiu metu ir toliau lėtės, nes įsigalios pinigų politikos griežtinimas. Infliacija mažėja, bet kurį laiką išliks aukšta. Einamosios sąskaitos balansas labai pablogėjo, atspindėdamas perteklinę paklausą ir vienkartinius veiksnius.“ 

TVF analitikai taip pat paminėjo, kad „pinigų politikos pozicija yra tinkama ir turėtų siekti, kad infliacija būtų iki tikslo. RBNZ turėtų ir toliau stebėti finansines sąlygas ir kalibruoti makroprudencinius parametrus, kad išlaikytų finansinį stabilumą. 

Ar susidomėjote prekyba per naujienas? Mūsų nemokamuose seminaruose internetu sužinokite, kaip šis metodas veikia. Susitikite ir bendraukite  su profesionaliais prekiautojais. Stebėkite ir mokykitės tiesioginėse prekybos sesijose.