Rinkos apžvalga: kiek laiko tęsis meškų rinka?
Pagrindiniai klausimai investicijų ir prekybos rinkose yra šie: kiek laiko truks meškų rinka ir kada vėl bus oficialiai paskelbta recesija?
Rinkos sąlygos, švelniai tariant, yra neįprastos. Viena vertus, didžiosios ekonomikos, tokios kaip JAV, ES ir Jungtinė Karalystė, atsigauna po COVID-19 recesijos. Kita vertus, jos susiduria su dar vienu nuosmukiu, kurį sukelia auganti infliacija.
Žalios naftos ir gamtinių dujų sektoriuje vyrauja bulių rinka, o pasaulinių akcijų rinkose – meškų, nors tarptautinės kelionių bendrovės, tokios kaip oro linijų, kyla aukštyn. Tuo tarpu Kinijoje tęsiasi karantinas, kuris daro didelę įtaką tiekimo grandinėms ir daugiašalių gamintojų produktyvumo perspektyvoms.
Visa tai aiškinama kaip COVID-19 ir konflikto karo Ukrainoje sukeltų iškraipymų dalis, bet gali būti ir kitų veiksnių, prisidedančių prie nepalankių nuotaikų ir recesijos baimių.
Palūkanų normos kyla
Palūkanų normos didinamos dėl rekordinio pasaulio skolos lygio, o dramblys kambaryje – didėjanti skolų įsipareigojimų nevykdymo tikimybė, kai vėl prasideda recesija. Jeigu infliacija išliks didelė, centriniams bankams bus sunku sumažinti savo palūkanų normas, todėl ekonomika gali susidurti su skolos problemomis įmonių ir valstybių lygmenyje.
Japonijos bankas (BoJ) praėjusią savaitę nupirko rekordinę 80,8 mlrd. JAV dolerių valstybės skolą. Kaip turėtume suprasti šį sprendimą?
Jeigu BoJ pareiškia apie savo pasitikėjimą Japonijos ekonomika, yra pagrindo manyti, kad po COVID-19 augimas spartėja. Be to, ši intervencija gali būti BoJ bandymas užkirsti kelią panikai, kuri akcijų ir obligacijų rinkas stumtų žemyn tiek, kad meškų nuotaikos pačios savaime sąlygotų nuosmukį.
JAV ir Jungtinės Karalystės centriniams bankams bus sunku atlikti tokias intervencijas, kad nepasirodytų keistai. Tai nereiškia, kad investuotojai ir prekiautojai nesijaustų ramūs dėl panašių intervencijų, tai tik prieštarautų naujausiems griežtiems sprendimams didinti palūkanų normas.
Stagfliacijos galimybė
Nuo pat 2008 m. finansų krizės JAV centriniai bankai įprato nuraminti nervingus rinkos dalyvius kiekybiniu skatinimu ir mažomis palūkanų normomis. Šios priemonės centriniams bankams netiktų tikėtinos recesijos ir stagfliacijos metu, nes įprastinė pinigų politika patartų didinti palūkanų normas, kad būtų galima kontroliuoti infliaciją.
1970-aisiais buvo stagfliacijos laikotarpis, kai vyriausybės padidino palūkanų normas tiek, kad kilo viena finansų krizė po kitos. Ar pasieksime tokį tašką? Pasak Pasaulio banko, šiandien situacija yra kitokia, nes JAV doleris yra stiprus, o akcijų rinkos yra labiau pritaikomos. Yra ir panašumų – ta prasme, kad žaliavų kainos, ypač žalios naftos, pastoviai didelės.
Viena iš galimybių yra ta, kad infliacija pagrindinėse pasaulio ekonomikose sumažės po visų griežtų priemonių, kurių ėmėsi centriniai bankai. Kita galimybė yra ta, kad karas Ukrainoje baigsis anksčiau, nei galvojama. Viena ar kita iš šių galimybių padėtų pakeisti bendrą kursą link recesijos ir stagfliacijos.
Tačiau šio straipsnio rašymo metu nei geopolitinis frontas, nei infliacijos frontas neatrodo pasirengę nusileisti, o tai reiškia, kad trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu gali vyrauti meškų nuotaikos.
Norite įgyti daugiau prekybos ir investavimo patirties? Dalyvaukite „Admirals“ nemokamuose seminaruose internetu!
Šis turinys nėra ir neturėtų būti suprantamas kaip patarimas, rekomendacija, pasiūlymas ar skatinimas sudaryti sandorį dėl kokio nors finansinio instrumento. Atkreipkite dėmesį, kad ši analizė nėra tikslus dabartinės ar būsimos veiklos rodiklis ir kad rinkos sąlygos laikui bėgant gali keistis. Prieš priimdami sprendimą investuoti, kreipkitės į nepriklausomą finansų patarėją, kad įsitikintumėte, jog suprantate susijusią riziką.
