Kuri politika padės sėkmingai suvaldyti infliaciją?
Pasaulinės ekonomikos po pandemijos demonstruoja skirtingus požiūrius, kaip kontroliuoti infliaciją, – nuo Kinijos nulinės COVID-19 tolerancijos politikos iki spartaus FED pinigų politikos griežtinimo.
Kinijos atveju trumpalaikį ekonomikos atsigavimą stabdė ribojimai pagrindinėse pramonės srityse, o infliacija pastaruoju metu siekė 2,1 procento. Skirtingai nuo pasaulinių tendencijų infliacijos lygis Kinijoje mažėja, nes rugsėjį buvo 2,8 procento.
Nors tai galbūt ir nėra numatytas šalies visuomenės sveikatos politikos rezultatas, iki šiol Kinija išvengė blogiausio infliacinio spaudimo, kuris paveikė kitas šalis.
Kinijos pinigų politika išlieka adaptuota po to, kai Kinijos liaudies bankas (PBC) išplėtė savo privataus sektoriaus finansavimą, pradėdamas kiekybinio skatinimo programą, pagal kurią nupirks privačių įmonių obligacijų už 34,52 mlrd. JAV dolerių.
Palyginkite tai su JAV, kur ekonomika išsiplėtė 2021 metų pabaigoje, susidurdama su infliacija ir sudarydama sąlygas didinti palūkanų normas, kai kainos kilo kartu su ekonomikos augimu.
Kylančią infliaciją apsunkino aukštos žalios naftos kainos, kilusios dėl karo Ukrainoje, todėl FED turėjo kuo greičiau pakeisti savo švelnųjį kursą. Palūkanų normų kėlimas iki 0,75 procento per mėnesį tapo nauja norma, bet infliacija vis dar spaudžia JAV ekonomiką ir temdo dinamiškas perspektyvas, kai trečiąjį ketvirtį šalis vėl pradėjo augti.
Svarstant paminėtus scenarijus, kyla klausimas, kurį geriau pasirinkti, kad infliacija neaugtų: lėtesnį ekonomikos augimą ar kylančias palūkanų normas?
Trečiasis scenarijus vystosi Japonijoje, kur pinigų politika išlieka itin prisitaikanti, infliacija pakilo iki 3 procentų ir nėra jokių COVID apribojimų ekonomikos augimui. Turistai dabar įleidžiami į Japoniją, tai, kaip tikimasi, padidins ekonominį našumą apie 35 mlrd. JAV dolerių, kaip tik tiek, kiek reikia po dviejų metų kelionių apribojimų.
Jungtinės Karalystės ekonomika po pandemijos rodo daugiau pažeidžiamumo dėl didelės infliacijos, kylančių palūkanų normų ir lėtesnio ekonomikos augimo. Tikėtina, kad griežtesnė fiskalinė ir pinigų politika pablogins nuotaikas, o Europos Sąjungos paramos po „Brexit“ jau nebesulauks.
Kita vertus, darbo vietų sektorius yra gana tvirtas, o atlyginimai auga, nors ir ne taip greitai, kaip infliacija.
Europa susiduria su aukšta infliacija, bet lėčiau nei JAV didina palūkanų normą, o tai reiškia, kad palūkanų normos euro zonoje yra mažesnės nei JAV, todėl euras atsidūrė nepalankesnėje padėtyje už JAV dolerį.
Kita vertus, ekonominis blokas išlieka augimo srityje, o nedarbas yra santykinai žemas.
Tik laikas parodys, kuri politika bus sėkmingiausia, siekiant suvaldyti infliaciją. Kiekviena ekonomika yra unikali, todėl vienas politikos variantas netinka visiems, o prekiautojai turėtų atidžiai stebėti pokyčius, nes jie turi įtakos valiutų ir akcijų rinkoms.
Ar susidomėjote prekyba per naujienas? Mūsų nemokamuose seminaruose internetu sužinokite, kaip šis metodas veikia. Susitikite ir bendraukite su profesionaliais prekiautojais. Stebėkite ir mokykitės tiesioginėse prekybos sesijose.
Šis turinys nėra ir neturėtų būti suprantamas kaip patarimas, rekomendacija, pasiūlymas ar skatinimas sudaryti sandorį dėl kokio nors finansinio instrumento. Atkreipkite dėmesį, kad ši analizė nėra tikslus dabartinės ar būsimos veiklos rodiklis ir kad rinkos sąlygos laikui bėgant gali keistis. Prieš priimdami sprendimą investuoti, kreipkitės į nepriklausomą finansų patarėją, kad įsitikintumėte, jog suprantate susijusią riziką.
