Prekybos naujienos pradedantiesiems: kaip susijusi infliacija ir valiutos

Šiame straipsnyje sužinosite, kaip infliacijos rodikliai veikia valiutas, tai yra:  

• koks ryšys tarp „Forex“ kotiruočių ir infliacijos  
• kaip infliacijos lygis gali sukelti valiutų rinkos svyravimus  
• kas atsitinka su šalies valiuta, kai kainos kyla  
• ir kaip palūkanų normos yra susijusios su infliacija ir „Forex“  

Svarstote, koks yra ryšys tarp infliacijos ir valiutų? Toks klausimas kyla ne jums vieniems. Net patyrę prekiautojai norėtų žinoti šią makroekonominę informaciją prieš sudarę savo sandorius, kurie neveikė taip, kaip tikėjosi. Todėl šią informaciją yra protinga išsiaiškinti kuo anksčiau.   

Infliacijos lygis „Forex“ rinkai yra tarsi povandeninės srovės ir potvyniai: jūs negalite jų pamatyti, bet jie tikrai yra. Kai metinis infliacijos lygis yra normalus – normalus reiškia maždaug 2 % augimą per metus – povandeninės srovės sukuria finansinius potvynius, kurie kyla ir nuslūgsta gana nuspėjamai.

Kainos juda tam tikrame diapazone, o vartotojai žino, kokių išlaidų tikėtis iš savo kasdienių apsipirkimų ar kuro sunaudojimo. Tai idealus scenarijus, kurį pasaulio centriniai bankai turi omenyje kalbėdami apie kainų stabilumą.   

Kainų stabilumas reiškia, kad vidutiniškai yra žinoma, kiek šalies valiutos vienetų reikės pagrindinėms prekėms ir paslaugoms. Lietuvoje vartotojai žino, kiek eurų reikės sumokėti, pavyzdžiui, už litrą benzino. Jeigu benzino kaina per naktį pakils, reiškia nematoma infliacijos srovė ką tik sukėlė cunamį ekonomikoje.   

Kas atsitinka valiutai, kai infliacija auga?  

Kai kainos kyla per greitai, šalies valiuta praranda didelę dalį savo perkamosios galios. Norint pirkti prekes ir paslaugas bei vykdyti savo finansinius planus, reikia daugiau pinigų vienetų, tačiau iš kur atsiranda šie papildomi vienetai, jeigu atlyginimai išlieka tokie patys arba auga per lėtai, kad pasivytų kainas?   

Vartotojai gali skolintis daugiau pinigų arba naudoti daugiau kreditų, kai mato atotrūkį tarp savo pajamų ir išlaidų. Tai iš tikrųjų stiprina infliacinę povandeninę srovę iki pavojingo pinigų infliacijos taško, kai piniginis vienetas gali būti vertas mažiau nei popierius, ant kurio jis atspausdintas.   

Taip šalies valiuta tampa silpnesnė, lyginant su kitomis valiutomis. Vartotojai, norintys keliauti į užsienį, negalės gauti tiek daug mainais už savo valiutą, o perkant iš užsienio jiems reikės daugiau savo šalies valiutos, kad įsigytų prekę užsienio valiuta.   

Nevaldomos infliacijos padarinių pavyzdys gali būti Venesuelos bolivaras. Šiuo atveju Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad infliacijos lygis viršys milijoną procentų, o kai kuriais duomenimis, paprasčiausi pietūs gali kainuoti 250 000 bolivarų. Tai reiškia, kad užsienio valiutos yra stiprios, lyginant su bolivaru, ir dauguma sandorių atliekami užsienio valiutomis.   

Šalies centrinis bankas paprastai įsikiša prieš prasidedant infliacijai ir padidina palūkanų normas, kad vartotojai sumažintų skolinimąsi bei išlaidas ir pradėtų taupyti, gaudami pajamas iš sutaupytų sumų palūkanų.

Sugriežtinus pinigų politiką, infliacijos lygis mažėja, nes vartotojai vengia aukštų kainų, o kainų augimas kasmet grįžta arčiau 2 %. Tokia griežta politika išsaugo valiutos vertę ir sustiprina ją užsienio valiutų atžvilgiu. Pagal šį scenarijų vartotojai, keliaujantys į užsienį, gauna vienodą ar net lengvatinį užsienio valiutų kursą.   

Ryšys tarp „Forex“ kotiruočių ir infliacijos 

Kaip visa tai susiję su „Forex“ prekyba? „Forex“ prekyboje už vieną valiutą prekiaujama kita valiuta. Bazinė valiuta (jūsų vidaus valiuta) keičiama į kitą valiutą (užsienio valiutą). Tai gali atrodyti taip: 1 GBP (vidaus bazinė valiuta) yra lygi 1,17 EUR (užsienio valiuta) ir atliekamas paprastas vertės keitimas bankų ar valiutų agentūrų nustatytu kursu.

Panašią prekybą instituciniu lygmeniu atlieka bankas, rizikos draudimo fondas ar centrinis bankas, žinoma, šie sandoriai padidėja milijonais valiutos vienetų.  

„Forex“ prekyba atliekama su finansinėmis priemonėmis, vadinamomis „susitarimais dėl kainų skirtumo“ (CFD). Tai prekyba taip vadinamomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, nes prekybos sutarties pagrindas yra pagrindinis valiutos aktyvas ir ji atspindi faktinius pokyčius „Forex“ rinkoje. Šiuo atveju prekiautojas neįgyja pagrindinės valiutos, jo prekybos tikslas yra uždirbti iš kainos skirtumo tarp atidarymo pozicijos ir uždarymo pozicijos.   

Kai infliacija kyla per greitai, o valiutos vertės svyruoja, tai gali smarkiai paveikti šiuos kainų skirtumus ir sąlygoti nepastovumą bei nenuspėjamumą. Jeigu prekiautojas nežino apie infliacijos poveikį valiutos vertei, jis gali manyti, kad kainos judės tikėtino diapazono ribose, kai tuo tarpu tai bus toli nuo realybės. Patyrę prekiautojai žino, kad svarbu būti atsargiems ir turėti rizikos valdymo strategijas, įskaitant (bet neapsiribojant) šiuos:   

• Stop Loss 
• Apsidraudimo strategijos  
• Atidus sandorių stebėjimas  
• Informacija apie makroekonomines sąlygas ir jų analizė 
• Supratimas, kad ekonominės sąlygos turi įtakos valiutos vertėms  

Prieš atlikdami paprastus valiutų mainus arba pradėdami prekiauti valiutų CFD didelės infliacijos ar kitų makroekonominių sutrikimų laikotarpiais, turėtumėte sužinoti daugiau, tad mes rekomenduojame pasinaudoti mūsų nemokamu Forex 101 kursu. 

Be to,  prieš pereidami prekiauti į realią sąskaitą, galite įgyti tam tikros patirties „Admirals“ demonstracinėje sąskaitoje.   

Šis turinys nėra ir neturėtų būti suprantamas kaip patarimas, rekomendacija, pasiūlymas ar skatinimas sudaryti sandorį dėl kokio nors finansinio instrumento. Atkreipkite dėmesį, kad ši analizė nėra tikslus dabartinės ar būsimos veiklos rodiklis ir kad rinkos sąlygos laikui bėgant gali keistis. Prieš priimdami sprendimą investuoti, kreipkitės į nepriklausomą finansų patarėją, kad įsitikintumėte, jog suprantate susijusią riziką.