Kas yra kriptovaliuta – vadovas pradedantiesiems
|
Pastaraisiais metais kriptovaliutos tapo viena labiausiai aptariamų temų pasaulyje – jos iš esmės keičia mūsų požiūrį į pinigus, investavimą ir net kasdienius finansinius sandorius. Tačiau, ar tikrai žinome, kas slypi už šios skaitmeninės revoliucijos? Kas yra kriptovaliuta, kaip ji veikia ir kokią įtaką gali turėti mūsų gyvenimui? |
Nerkime kartu į kriptovaliutų vandenis ir išsiaiškinkime, kas slypi už šios skaitmeninės revoliucijos. Nuo technologijos, kuri ją varo, iki rizikų ir galimybių, kurias ji atneša – šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius dalykus.
„Admirals“ finansų rinkos ekspertai dalijasi savo įžvalgomis apie šį fenomeną, kuris jau dabar keičia ne tik pasaulio ekonomiką, bet ir asmenines investavimo strategijas. Taigi, pasiruoškite leistis į intriguojančią kelionę po kriptovaliutų pasaulį!
- Kas yra kriptovaliuta ir kaip ji veikia
- Blokų grandinė ir jos veikimas
- Kriptovaliutos kasimas
- Kriptovaliutos piniginė ir jos saugumas
- Kriptovaliutos keitykla ir jos pasirinkimas
- Prekyba kriptovaliutomis ir susijusi rizika
- Investavimas į kriptovaliutas ir portfelio valdymas
- Kriptovaliutų reguliavimas ir ateities perspektyvos
- Jūsų klausimai
Kas yra kriptovaliuta ir kaip ji veikia
Kriptovaliutos, virtualios valiutos arba skaitmeninės valiutos, kaip bevadintumėte, yra pasaulinis reiškinys ir bent jau bendrosios sąvokos pasiekė visų ausis.
|
Kriptovaliuta – tai skaitmeninė arba virtuali valiuta, kuri naudoja kriptografiją, kad užtikrintų sandorių saugumą. Ji veikia decentralizuotame tinkle, vadinamame blokų grandine, kuri leidžia sandorius atlikti be bankų ar kitų tarpininkų. |
Kriptovaliutos rūšys
Yra daugybė kriptovaliutų rūšių, iš kurių populiariausios:
|
Kriptovaliutos veikimas
Kriptovaliutos pagrindą sudaro blokų grandinė – decentralizuota sistema, kurioje sandoriai įrašomi blokais. Šie blokai yra saugiai užšifruoti, todėl sukčiavimas beveik neįmanomas.
Kriptovaliutos privalumai ir trūkumai
Privalumai:
|
Trūkumai:
|
Kriptovaliutų apžvalga
Tikrai girdėjote apie bitkoiną, bet gal domintų ir kitos kriptovaliutos. Kiek kriptovaliutų yra sukurta? Bendras atsakymas būtų keli tūkstančiai. Tikslus atsakymas šio straipsnio rašymo metu (2024 m. lapkričio 11 d.) būtų 10 197 pagal „Investing.com“. O mes skaičiuojame toliau, nes naujos virtualios valiutos pasirodo beveik kiekvieną dieną.
Čia pateikiame pagrindinių kriptovaliutų sąrašą pagal rinkos kapitalizaciją:
|
Tai pirmoji ir populiariausia kriptovaliuta, kurią 2009 m. sukūrė anoniminis asmuo ar grupė Satoshi Nakamoto vardu. Bitkoinas, atliekantis aukso standarto vaidmenį kriptovaliutų srityje, yra plačiai naudojamas kaip mokėjimo priemonė.
Bitkoino kaina kinta pasikartojančiais ciklais. Kurį laiką kaina svyruoja nesmarkiai, tada staigiai pašoka, po to seka korekcija, kuri sunaikina didelę dalį to staigaus prieaugio, o tada kaina vėl greitai pakyla ir kuriam laikui nusistovi. Kartais tokie ciklai trunka kelis metus, o kartais viskas pasikeičia per kelis mėnesius.
Bitkoino rinkos vertė sprogo 2017 metais ir pasiekė tuo metu rekordines aukštumas – 19397 JAV dolerių lygį. Tuomet po stiprios korekcijos jo kaina sumažėjo iki 3100 JAV dolerių.
Kitas pakilimo ir nuosmukio periodas buvo 2020 ir 2021 metai.
Dėl tokių kaino šuolių buvo galima uždirbti daug pinigų per vieną naktį, bet lygiai taip pat buvo galima ir prarasti daug pinigų per naktį.
Stebėkite, kaip kinta bitkoino kaina JAV dolerio atžvilgiu realiu laiku:
|
Šią kriptovaliutą 2015 metais sukūrė Vitalik Buterin. Ethereum – ne tik valiuta, bet ir platforma, leidžianti kurti išmaniąsias sutartis ir decentralizuotas programas. Todėl virtuali valiuta Eteris apdoroja ne tik sandorius, bet ir sutartis bei sudėtingas programas.
Ethereum yra beveik tokia pat populiari kriptovaliuta kaip ir bitkoinas. Šiame mūsų straipsnyje galite šias kriptovaliutas palyginti: Kas geriau Bitcoin ar Ethereum: kuo prekiauti BTC/USD ar ETH/USD?
Tikriausiai įdomu, jeigu abi kriptovaliutos yra vienodai populiarios, tai kodėl jų rinkos vertė skiriasi. Šiuo metu bitkoino vertė yra daug didesnė, bet tai gali pasikeisti bet kuriuo metu dėl Ethereum kodo potencialo, kuris gali būti panaudojamas programoms.
Kalbant apie kriptovaliutų kainą, Ethereum yra daug labiau prieinama kriptovaliuta, nei bitkoinas. Šiuo metu šia kriptovaliuta prekiaujama maždaug ties 3214 eurų lygiu (2024 m. lapkričio 26 d.)
|
Atsiradusi 2011 metais, Litecoin yra viena pirmųjų kriptovaliutų, sukurtų po bitkoino ir dažnai vadinama sidabro standartu, atsižvelgiant į tai, kad bitkoinas yra aukso standartas.
Litecoin veikia panašiai kaip bitkoinas, bet jos sandoriai yra greitesni ir pigesni. Litecoin buvo sukurta siekiant išspręsti bitkoino trūkumus, pasiūlant greitesnius ir saugesnius internetinius sandorius.
Litecoin taip pat padėjo atsirasti kelioms kitoms kriptovaliutoms, panaudojus jos kodą, – tai Dogecoin ir Feathercoin.
Čia paspaudę galite matyti Litecoin rinkos vertę.
|
2012 metais buvo pristatyta Ripple kriptovaliuta, tai yra pasaulinis tinklas, leidžiantis atlikti tarptautinius mokėjimus iš karto, saugiai ir mažomis sąnaudomis.
Ripple geriausiai žinoma dėl jos skaitmeninio mokėjimo metodo, pagrįsto unikaliu konsensuso protokolu (jo patvirtinimo metodu), kuriam nereikia kasybos. Tai išskiria Ripple iš kitų kriptovaliutų, o kai kurie dėl to net ginčija jos kaip kriptovaliutos statusą.
Iki šiol Ripple puikiai veikia pagal šį modelį ir gali būti įdomi alternatyva investuojant į kriptovaliutas.
Pasiruošę tyrinėti kriptovaliutų pasaulį? Atidarykite prekybos sąskaitą „Admirals“ įmonėje jau šiandien!
Blokų grandinė ir jos veikimas
|
Blokų grandinė – tai decentralizuota ir paskirstyta duomenų bazė, kuri saugo informaciją apie visus atliktus sandorius. Ji yra kaip vieša apskaitos knyga, kur kiekvienas blokas susideda iš įrašų apie sandorius. Blokų grandinė veikia be tarpininkų, todėl ji yra skaidri ir saugi. |
Blokų grandinės veikimas
Kiekvienas blokas yra užšifruotas ir susietas su ankstesniu bloku. Jei kas nors bandytų pakeisti sandorį, tai reikštų, kad reikia pakeisti visus vėlesnius blokus – tai beveik neįmanoma.
Šioje schemoje aiškiau parodytas blokų grandinės veikimas:
Blokų grandinės privalumai ir trūkumai
Privalumai:
|
Trūkumai:
|
Kriptovaliutos kasimas
|
Kriptovaliutų kasimas – tai procesas, kurio metu sprendžiamos sudėtingos matematinės užduotys, siekiant patvirtinti sandorius ir įtraukti juos į blokų grandinę. Sėkmingai išsprendus užduotį, kasėjai gauna atlygį kriptovaliuta. |
Kadangi decentralizuotas tinklas neturi centrinės valdžios, todėl kriptovaliutoms reikia tam tikro mechanizmo, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo. Jeigu tinklo subjektas sukurtų tūkstančius kitų subjektų ir platintų netikras operacijas, sistema iš karto sugestų.
Teoriškai kriptovaliutas gali kasti kiekvienas. Kasėjai turi nustatyti maišą – kriptografinės funkcijos rezultatą – kuri sujungia naują bloką su jo pirmtaku. Tai vadinama darbo įrodymu.
Maišos generavimo algoritmas gali būti vertinamas kaip tam tikra kriptologinė dėlionė, kurią kasėjas turi išspręsti. Kai sprendimas yra rastas, kasėjas gali sukurti bloką ir pridėti jį prie grandinės.
Kriptovaliutas gali kasti kiekvienas. Tokiam kasybos procesui reikia galingos techninės įrangos ir didelio energijos kiekio. Norint iškasti kriptovaliutas, reikalingi specializuoti įrenginiai, tokie kaip ASIC (Application-Specific Integrated Circuit) arba galingos vaizdo plokštės (GPU – Graphics Processing Units).
Kasyba gali būti pelninga, bet sunkumai ir išlaidos (elektra, įranga) gali viršyti pajamas.
Kriptovaliutos piniginė ir jos saugumas
|
Kriptovaliutos piniginė – tai įrankis, leidžiantis saugoti, siųsti ir gauti kriptovaliutas. Ji saugo vartotojo viešąjį ir privatųjį raktą, kuris reikalingas sandoriams atlikti. |
Piniginių rūšys
|
Vartotojai turi apsaugoti savo pinigines naudodami sudėtingus slaptažodžius ir, jeigu įmanoma, dviejų faktorių autentifikavimą.
Pradedantiesiems rekomenduojama naudoti mobilią ar staliniam kompiuteriui skirtą piniginę, kuri yra paprasta ir intuityvi.
Kriptovaliutos keitykla ir jos pasirinkimas
|
Kriptovaliutų keitykla – tai platforma, kurioje vartotojai gali pirkti, parduoti arba keisti kriptovaliutas. |
Keityklų rūšys
|
Keityklos mokesčiai ir saugumas
|
Keityklų pavyzdžiai
Populiarios keityklos:
|
Prekyba kriptovaliutomis ir susijusi rizika
|
Kriptovaliutų prekyba – tai skaitmeninių aktyvų pirkimas ir pardavimas siekiant gauti pelno iš kainų skirtumo. Prekyba gali vykti per kriptovaliutų biržas ar decentralizuotas platformas (DeFi). |
Jeigu jus domina prekyba kriptovaliutomis, vienas iš būdų yra prekiauti kriptovaliutų CFD. Tačiau nepamirškite, kad kriptovaliutų prekyba yra labai rizikinga. Rizika kyla dėl:
|
Prekiaudami kriptovaliutomis pasirinkite jums labiausiai tinkančią strategią, pavyzdžiui:
|
Populiarios kriptovaliutų prekybos platformos: „Binance“, „Coinbase“, „Kraken“, „eToro“.
Investavimas į kriptovaliutas ir portfelio valdymas
|
Kriptovaliutų investavimas – tai ilgalaikis šių skaitmeninių aktyvų laikymas, tikintis jų vertės augimo. Investuotojai pelno siekia ilgesnį laikotarpį – nuo kelių mėnesių iki kelių metų. |
Ši veikla taip pat yra susijusi su rizika, kurią sudaro:
|
Investuodami galite taikyti šias strategijas:
|
Portfelio sudėtis turėtų būti diversifikuota pagal rizikos lygį: rinkitės didesnės rizikos kriptovaliutas (pavyzdžiui, nauji projektai) ir stabilias kriptovaliutas (pavyzdžiui, bitkoiną ar Ethereum). Savo portfelį reguliariai peržiūrėkite, kad jis atitiktų rinkos pokyčius.
Taip pat būtinai atkreipkite dėmesį į taikomus mokesčius, nes jie sumažins jūsų pelną.
Daugiau apie kriptovaliutas ir jų galimybes bei riziką šiame mūsų įraše:
Kriptovaliutų reguliavimas ir ateities perspektyvos
|
Kriptovaliutų reguliavimas – tai taisyklių, skirtų kriptovaliutų naudojimui, prekybai ir saugumui užtikrinti, kūrimas, jo tikslas – apsaugoti vartotojus ir užkirsti kelią nelegaliai veiklai (pavyzdžiui, pinigų plovimui, sukčiavimui). |
Lietuvos bankas tiesiogiai prekybos kirptovaliutomis nereguliuoja, bet skatina investuotojų ir prekiautojų atsargumą ir informavimą apie kriptovaliutų riziką, ragina nevertinti kriptovaliutų kaip mokėjimo priemonės ar stabilios investicijos.
Lietuvoje kaip ir visoje Europos Sąjungoje galioja šių teisės aktų nuostatos:
- MiCA (Markets in Crypto-Assets): Europos Sąjungos reglamentas, siekiantis sukurti bendrą reguliavimo sistemą visoms ES šalims, kurios tikslas – užtikrinti vartotojų apsaugą ir stabilumą rinkoje.
- AML/CTF (anti-money laundering/combating terrorist financing) taisyklės: apimančios griežtesnę kontrolę kovojant su neteisėtais sandoriais.
Ateities perspektyvos:
|
Kas yra kriptovaliuta – išvada
Kriptovaliuta – tai revoliucinis technologinis išradimas, suteikiantis naujų galimybių finansų pasaulyje. Nors šis pasaulis gali atrodyti sudėtingas, jis taip pat yra kupinas potencialo.
Tačiau, nepaisant to potencialo, svarbu atkreipti dėmesį į nemažą riziką ir iššūkius.
Todėl turite kuo daugiau sužinoti ir išmokti apie kriptovaliutų pasaulį. Pradėkite savo kriptovaliutų kelionę su „Admirals“, dalyvaukite mūsų rengiamuose seminaruose internetu ir išsiaiškinkite jus dominančius klausimus:
Jūs klausiate:
Kuo kriptovaliuta skiriasi nuo tradicinės valiutos?
Pagrindiniai skirtumai yra decentralizacija, anonimiškumas, greitesnės transakcijos ir tai, kad kriptovaliuta nėra reguliuojama vyriausybių arba bankų.
Ar kriptovaliutos yra saugios?
Kriptovaliutos yra saugios, kol tinkamai apsaugotos jūsų asmeninės raktų saugojimo priemonės (pavyzdžiui, piniginės). Tačiau kriptovaliutų vertė gali labai svyruoti.
Ar kriptovaliuta yra legali?
Tai priklauso nuo šalies. Lietuvoje kriptovaliutų naudojimas nėra draudžiamas, bet yra reguliuojamas pagal pinigų plovimo prevencijos įstatymus.
Ar galiu naudoti kriptovaliutą pirkiniams?
Taip, daug įmonių priima kriptovaliutas kaip atsiskaitymo priemonę, bet tai priklauso nuo konkrečios įmonės.
Kiti naudingi straipsniai
- Kaip tapti kripto prekiautoju ir sėkmingai prekiauti?
- Kuo išsiskiria kriptovaliuta Zcash?
- CFD ir Forex brokeriai – kokį brokerį pasirinkti?
Apie „Admirals“
„Admirals“ – brokeris, kurio veiklą reguliuoja atitinkamos institucijos, suteikia galimybę naudotis populiariausiomis pasaulyje prekybos platformomis ir prekiauti susitarimais dėl kainų skirtumo (CFD), akcijomis bei biržoje prekiaujamais fondais (ETF).
Šis turinys nėra ir neturėtų būti suprantamas kaip patarimas, rekomendacija, pasiūlymas ar skatinimas sudaryti sandorį dėl kokio nors finansinio instrumento. Atkreipkite dėmesį, kad ši analizė nėra tikslus dabartinės ar būsimos veiklos rodiklis ir kad rinkos sąlygos laikui bėgant gali keistis. Prieš priimdami sprendimą investuoti, kreipkitės į nepriklausomą finansų patarėją, kad įsitikintumėte, jog suprantate susijusią riziką.
