Kas yra Blockchain technologija – viskas, ką reikia žinoti pradedančiajam
Kas yra Blockchain technologija – viskas, ką reikia žinoti pradedančiajam
|
Blockchain technologija vis labiau populiarėja, ypač tarp jaunų ir smalsių naudotojų. Ji atveria naujas galimybes finansų ir technologijų srityse, bet taip pat kelia ir naujus iššūkius. |
✺ Blockchain – kas tai? Tai yra decentralizuota duomenų bazė, kuri padeda patikimai saugoti ir dalintis informacija.
✺ Pagrindiniai privalumai: skaidrumas, saugumas ir galimybė dirbti be tarpininkų.
✺ Pritaikymas: nuo kriptovaliutų iki balsavimo – Blockchain keičia žaidimo taisykles. Įsivaizduokite, kaip tai galėtų supaprastinti mūsų gyvenimą.
Vis daugiau žmonių pradeda suprasti, kad Blockchain technologija gali pakeisti mūsų gyvenimą į gerąją pusę. Jos pritaikymo galimybės iš tiesų stebina, o kartu kelia ir daugybę klausimų. Todėl pabandykime išsamiau pažvelgti į šią inovaciją, suprasti jos esmę bei pasvarstyti, kokią įtaką ji daro šiandienos pasauliui.
Kas yra Blockchain
|
Blockchain arba blokų grandinė yra decentralizuota duomenų bazė, kurioje informacija saugoma blokais, susietais chronologine tvarka. Ši sistema leidžia saugiai saugoti ir perduoti duomenis be tarpininkų. |
Tai tarsi bendra duomenų bazė, skaitmeninis registras, finansinių operacijų, išsaugotų keliuose kompiuteriuose skirtingose vietose, archyvas.
Galime įsivaizduoti, kad Blockchain yra milžiniška, saugi knyga, kurioje įrašomi visi svarbiausi įvykiai. Šią knygą rašo ne vienas žmogus, o tūkstančiai kompiuterių visame pasaulyje. Kiekvienas įrašas yra kruopščiai patikrintas ir apsaugotas, todėl niekas negali jo pakeisti ar ištrinti. Tai tarsi nepažeidžiama skaitmeninė sąskaita, kurioje saugomi visi jūsų vertingiausi duomenys.
Ši duomenų bazė auga kaip sniego gniūžtė, vis pridedant naujų sandorių, vadinamų „blokais“. Tai sudaro nenutrūkstamą duomenų grandinę, kurioje įrašai yra vieši ir patikrinami. Kadangi nėra kažkokios bendros būstinės, informaciją nulaužti yra sunkiau, nes ji egzistuoja milijonuose skirtingų vietų.
Blockchain veikimo principas
Kai atliekamas naujas sandoris, jį patvirtina tinkle dalyvaujantys mazgai (angl. nodes), o tuomet jis pridedamas prie blokų grandinės.
Šie blokai yra nekeičiami, todėl užtikrinamas duomenų saugumas ir skaidrumas. Kiekvienas blokas turi unikalų kodą (angl. hash), kuris garantuoja, kad duomenys nebus pakeisti.
Blokų grandinė privalumai ir trūkumai
Kaip ir kiekviena technologija, Blockchain turi savų privalumų ir iššūkių. Pažvelkime į juos:
| PRIVALUMAI | TRŪKUMAI |
|---|---|
|
Skaidrumas: tinklo dalyviai mato visus sandorius, tai padeda išvengti sukčiavimo. |
Energetiniai ištekliai: kai kurios Blockchain sistemos, pavyzdžiui, bitkoino, reikalauja didelio elektros energijos kiekio. |
|
Saugumas: decentralizuota struktūra apsaugo nuo duomenų klastojimo. |
Mastelio problemos: didelės tinklo apkrovos gali lėtinti veikimą. |
|
Decentralizacija: nėra vienos institucijos, kuri valdytų duomenis. |
Reguliavimas: daugelyje šalių Blockchain naudojimas dar nėra aiškiai reglamentuotas. |
Blockchain pritaikymo skirtingose srityse pavyzdžiai
|
Kriptografija
Kriptografija užtikrina informacijos saugumą, ją užkoduodama, tam naudojami matematiniai algoritmai ir saugi raktų valdymo sistema. Tai vienas įdomiausių mokslo pasiekimų, kurio dėka galima užšifruoti informaciją taip, jog ji taptų nesuprantama niekam, išskyrus tuos, kuriems ją galima pamatyti. Tai tarsi slapta kalba, kurią supranta tik išrinktieji.
Kriptografijos tipai
- Simetrinė: naudoja vieną raktą duomenims šifruoti ir iššifruoti. Tai tarsi spyna su viena raktu, kuris naudojamas tiek užrakinti, tiek atrakinti. Šis tipas dažniausiai naudojamas šifruoti didelius duomenų kiekius, nes yra greitesnis už asimetrinę kriptografiją.
- Asimetrinė: naudoja du raktus – viešąjį duomenims šifruoti ir privatų iššifruoti. Tai kaip dvi skirtingos raktų pusės, bet tik viena atitinka spyną. Taikoma saugiam ryšiui, skaitmeniniams parašams ir raktų mainų protokolams.
Raktai
- Privatūs raktai: šie raktai laikomi slaptai ir naudojami autentifikavimui bei duomenų iššifravimui. Tai yra esminis kriptografijos elementas, užtikrinantis ryšio saugumą.
- Viešieji raktai: šiais raktais dalijamasi su kitais, kad jie galėtų šifruoti informaciją, kurią iššifruoti galės tik susijęs privatusis raktas. Viešieji raktai naudojami skaitmeniniuose sertifikatuose ir saugiame susirašinėjime.
Šifravimas
Tai procesas, kuris paverčia skaitomus duomenis į nesuprantamą formatą (šifruotą tekstą), tam naudojami algoritmai ir raktai. Tokio proceso tikslas yra apsaugoti jautrią informaciją nuo neteisėtos prieigos.
Pagrindiniai algoritmai yra:
- AES: naudojamas saugiam duomenų saugojimui ir perdavimui.
- RSA: naudojamas saugiam raktų mainų ir autentifikavimo procesams.
Sauga kriptografijoje
Blockchain sistemos yra labai saugios, nes kiekvienas blokas turi unikalų kriptografinį parašą, kuris užtikrina jo vientisumą. Bet koks bandymas pakeisti bloką reikalautų modifikuoti visą grandinę. Tai apsaugo nuo duomenų klastojimo.
Algoritmai
Populiariausi algoritmai:
- SHA-256: tai saugus maišos algoritmas, sukuriantis 256 bitų ilgio formatą. Jis taikomas Blockchain technologijoje, skaitmeniniuose sertifikatuose ir duomenų vientisumo patikrinimuose.
- AES: pasižymi greičiu ir stiprumu, naudojamas VPN, failų šifravimui ir saugioms komunikacijoms.
- RSA: skirtas saugiam duomenų perdavimui ir skaitmeniniams parašams.
Paskirstytoji duomenų bazė
Paskirstytoji duomenų bazė – tai tokia duomenų bazė, kurios duomenys yra saugomi keliose vietose, pavyzdžiui, skirtinguose kompiuteriuose, serveriuose ar net fizinėse vietose, bet sistema veikia kaip vieninga visuma.
Kad būtų aiškiau, įsivaizduokite, kad svarbiausią savo informaciją padalinote į mažesnius gabalėlius ir paslėpėte skirtingose dėžutėse. Nors kiekviena dėžutė yra atskira, visos jos kartu sudaro vieną didelę ir saugią saugyklą. Būtent taip ir eikia paskirstytos duomenų bazės – saugo informaciją ne vienoje, o daugelyje vietų, bet prieiti prie jos galite kaip prie vientisos visumos.
Blockchain technologijos atveju duomenų vientisumas užtikrinamas naudojant kriptografinius maišos algoritmus.
Struktūra
Duomenys yra saugomi decentralizuotai, kiekvienas tinklo dalyvis turi kopiją, todėl sistema atspari duomenų praradimui.
Veikimas
Mazgai dalijasi informacija ir patvirtina naujus duomenis naudodami konsensuso algoritmus. Tai leidžia sistemai veikti be centralizuotos kontrolės.
Palyginimas su centralizuota sistema
Skirtingai nuo tradicinių sistemų, Blockchain nesiremia viena centrine institucija. Tai sumažina korupcijos ir duomenų manipuliavimo riziką.
Daugiau apie Blockchain technologiją išgirsite šiame mūsų vaizdo įraše:
Blockchain technologija finansų sistemoje
Kriptovaliutos
Bitkoinas
Bitkoinas yra pirma kriptovaliuta, sukurta siekiant pakeisti tradicinius pinigus. Bitkoino tinklas leidžia greitai ir saugiai vykdyti mokėjimus be bankų tarpininkavimo.
Ethereum
Ethereum – tai platforma, palaikanti išmaniuosius kontraktus, leidžia kurti decentralizuotas programas (angl. dApps). Ethereum dažnai naudojamas inovatyviems projektams, pavyzdžiui, NFT kūrimui.
Rinkos kapitalizacija
Kriptovaliutų rinkos kapitalizacija – tai bendra visų kriptovaliutų rinkos vertė. Šis rodiklis padeda įvertinti rinkos dydį ir potencialą. Pavyzdžiui, bitkoinas jau ilgą laiką išlieka kriptovaliuta su didžiausia kapitalizacija, bet Ethereum, Binance Coin ir kiti projektai taip pat sparčiai auga.
Jauni investuotojai dažnai domisi kriptovaliutomis dėl jų galimo pelningumo, bet svarbu suprasti, kad rinkos kapitalizacija nėra vienintelis rodiklis – reikšmingi ir kainų svyravimai bei technologijų plėtra.
Lietuvoje populiarėja ne tik investicijos į pagrindines kriptovaliutas, bet ir domėjimasis mažiau žinomais projektais, kurie gali turėti didelį augimo potencialą.
Reguliavimas Lietuvoje
Lietuvoje kriptovaliutos nėra pripažintos oficialia mokėjimo priemone, bet jų naudojimas ir prekyba nėra uždrausti. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) griežtai stebi operacijas, siekdama užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui. Be to, įmonės, kurios teikia su kriptovaliutomis susijusias paslaugas, privalo registruotis ir laikytis tam tikrų reikalavimų.
Lietuvos bankas taip pat perspėja vartotojus apie kriptovaliutų rizikas, tokias kaip kainų svyravimai ir galimybė prarasti investuotus pinigus. Daugiau apie tai skaitykite Lietuvos banko investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vadovo Audriaus Šilgalio interviu.
Nepaisant to, Lietuvoje atsiranda vis daugiau fintech įmonių, kurios dirba su Blockchain technologijomis, skatina inovacijas ir prisideda prie šios ekosistemos plėtros, ypač finansų sektoriuje.
Blockchain technologijos pritaikymas
-
Tapatybės valdymas
Skaitmeninė tapatybė
Blockchain leidžia saugiai tvarkyti asmens duomenis, sumažinant pavojų, kad informacija bus pavogta ar neteisėtai panaudota. Skaitmeninė tapatybė sujungia visas asmens identifikavimo formas vienoje vietoje ir leidžia greitai ir patogiai atlikti tapatybės patikrinimus internete.
Saviidentifikavimas
Saviidentifikavimo sistema suteikia naudotojui pilną kontrolę savo duomenų valdymui. Tai reiškia, kad asmuo pats sprendžia, su kuo dalintis savo informacija ir kokiomis sąlygomis. Ši sistema užtikrina didesnį privatumą ir apsaugo nuo neteisėto duomenų naudojimo.
PRIVALUMAI |
RIZIKA |
PAVYZDŽIAI |
|---|---|---|
|
|
|
-
Pirkimų grandinės valdymas
PRIVALUMAI |
IŠŠŪKIAI |
PAVYZDŽIAI |
|---|---|---|
|
|
|
-
Balsavimas
PRIVALUMAI |
IŠŠŪKIAI |
PAVYZDŽIAI |
|---|---|---|
|
|
|
Blockchain ateities perspektyvos
Galima sakyti, kad Blockchain technologija dar tik žengia pirmuosius žingsnius, bet jos potencialas yra didžiulis. Pavyzdžiui, ji gali iš esmės pakeisti rinkėjų identifikavimo procesus per elektroninius rinkimus arba sumažinti biurokratijos lygį viešajame sektoriuje.
Vis dėlto svarbu įvertinti ir galimus iššūkius – nuo energijos suvartojimo iki reguliavimo problemų. Tolesnė Blockchain plėtra reikalauja ne tik technologinių sprendimų, bet ir bendradarbiavimo tarp valstybių, verslo ir visuomenės.
Blockchain yra viena iš inovatyviausių technologijų, galinti pakeisti daugelį sričių, nuo finansų iki balsavimo. Norite sužinoti daugiau? Apsilankykite „Admirals“ puslapyje ir atraskite dar daugiau informacijos apie skaitmenines valiutas ir prekybą kriptovaliutomis ir investavimą į jas!
Jeigu susidomėjote kriptovaliutų pasauliu, rekomenduojame pirmiausia atidaryti demonstracinę sąskaitą ir čia, nerizikuojant savo pinigais, tyrinėti kriptorinką:
Kas jus domina apie Blockchain technologiją:
Ar Blockchain yra saugi?
Blockchain laikoma labai saugia dėl kriptografijos ir decentralizuotos struktūros. Tačiau tinklo pažeidžiamumai ar prarasti privatūs raktai gali kelti rizikų.
Ar Blockchain naudojimas reikalauja daug energijos?
Kai kurios Blockchain technologijos, pavyzdžiui, bitkoinas, naudoja daug energijos dėl „Proof of Work“ konsensuso algoritmo. Tačiau yra energiją taupančių alternatyvų, tokių kaip „Proof of Stake“.
Ar Blockchain gali būti naudojamas versle?
Taip, verslai naudoja Blockchain technologiją tiekimo grandinių valdymui, finansinėms operacijoms, tapatybės patikrai ir duomenų saugumui užtikrinti.
Kiti naudingi straipsniai
- Kas yra Litecoin valiuta – kaip investuoti į Litecoin CFD ir prognozuoti jos kainą?
- Ką žinote apie Solana kriptovaliutą?
- Sėkmingas kripto prekiautojas – paslaptys ir patarimai
Apie „Admirals“
„Admirals“ – brokeris, kurio veiklą reguliuoja atitinkamos institucijos, suteikia galimybę naudotis populiariausiomis pasaulyje prekybos platformomis ir prekiauti susitarimais dėl kainų skirtumo (CFD), akcijomis bei biržoje prekiaujamais fondais (ETF).
Šis turinys nėra ir neturėtų būti suprantamas kaip patarimas, rekomendacija, pasiūlymas ar skatinimas sudaryti sandorį dėl kokio nors finansinio instrumento. Atkreipkite dėmesį, kad ši analizė nėra tikslus dabartinės ar būsimos veiklos rodiklis ir kad rinkos sąlygos laikui bėgant gali keistis. Prieš priimdami sprendimą investuoti, kreipkitės į nepriklausomą finansų patarėją, kad įsitikintumėte, jog suprantate susijusią riziką.
