Akcijų rinkos koregavosi
Praėjusi savaitė akcijų rinkose buvo ganėtinai prasta, kuomet JAV indeksai per ketvirtadienį ir penktadienį užfiksavo sparčiausią vertės kritimą nuo pat gegužės mėnesio. Neigiamų naujienų, kurios paskatintų tokį ženklų sentimento pasikeitimą nebuvo, todėl vertės pokyčiai nustebino daugelį rinkos dalyvių. Išaugęs kintamumas ir rinkoje tvyrantys priešingas sentimentas ekonominių duomenų tendencijoms yra vertingi ženklai prekiautojams įsivertinti galimas ateities tendencijas. Nors dar anksti sakyti, tačiau istoriškai rinkų krypties išsiskyrimas su ekonominiais duomenimis gali būti ženklas apie artėjančius struktūrinius pasikeitimus šalies ekonomikoje.
Pagrindinis JAV akcijų indeksas S&P500 nukrito -1.0% iki 2,888 lygio. Prie šios tendencijos ryškiausiai prisidėjo kompiuterių lustų gamintojai, FANG segmentas bei namų statybos bendrovės, kurių akcijos užfiksavo didžiausius savaitės vertės mažėjimus per paskutinius 6 mėnesius. Puslaidininkių gamintojai ir FANG akcijos ilgą laiką demonstravo teigiamą sentimentą rinkoje, todėl rizikos apetitui sumažėjus patyrė didžiausius kritimus. Tuo tarpu namų statybos bendrovės išgyvena vis didesnį spaudimą iš investuotojų, nes nekilnojamo turto rinkos duomenys sufleruoja apie lėtėjantį sentimentą šioje rinkoje. Augančios palūkanos ir išliekantis agresyvus JAV centrinio banko tonas dėl tolimesnio palūkanų didėjimo mažina namų įperkamumą ir rinkos aktyvumą.
Kinijos akcijos rinka buvo uždaryta dėl šventinės savaitės šalyje. Ekonominiai duomenys buvo ganėtinai prasti ir toliau skatino investuotojų neužtikrintumą prognozuojamu šalies augimu ateityje. Pramonės sektoriaus vadybininkų pirkimo indeksas nukrito iki 50.8 punktų ir sufleruoja apie lėtėjantį augimą. Šią savaitę šalies finansų rinkos grįš iš atostogų ir investuotojų lauks svarbių ekonominių rodiklių, kurie nuvylus lūkesčius gali paveikti ir bendrą rizikos apetitą visame pasaulyje.
JAV skolos rinka buvo labai aktyvi ir turbūt pateikė daugiausiai siurprizų investuotojams šią savaitę. Skirtumas tarp 2 ir 10 metų obligacijų ženkliai didėjo iki 0.34% lygio. Nors trumpalaikės skolos pajamingumas augo, tačiau ženkliai mažiau nei 10 metų instrumentų. Ilgesnio laikotarpio pajamingumas per savaitę pakilo nuo 3.06% iki 3.23%. Įvertinus savaitės rezultatus, analitikai skaičiuoja, kad pasaulio obligacijų rinkos dėl padidėjusio pajamingumo prarado apie 880 milijardus JAV dolerių vertės, kas yra didžiausias pokytis per paskutinius 2 metus. Investuotojams itin svarbu stebėti 10 metų obligacijų pajamingumą, nes jis jau pakilo virš ilgalaikių pasipriešinimo lygių, todėl tolimesnės tendencijos gali pateikti siurprizų.
Žaliavų rinkoje nuotaikos buvo įvairios. WTI rūšies naftos kaina kilo 1.4% iki 74.2 JAV dolerių už barelį. Įdomu, kad naftos kaina išsilaiko kelių metų aukštumose ir nėra neigiamai veikia stiprėjančio JAV dolerio. Tai turi neigiamą įtaką kitoms šalims, kurių valiutos perkamoji galia krenta, o naftos kaina išlieka aukšta: vertinant vietine valiuta naftos kaina nuo metų pradžios Kinijai pakilo beveik 50%, Brazilijai ir Indijai daugiau nei 55%. Tikėtina tai paveiks paveiks šalių infliaciją bei pristabdys ekonomikos augimą. Metalų segmente investuotojai buvo nusiteikę niūriau: vario kaina krito -1.0%, aliuminio kilo 3.2%, o geležies rūdos kaina liko nepakitusi ties 68.8 JAV dolerių už toną.
Apibendrinant sektorių rezultatus, daugelis užfiksavo ženklius vertės mažėjimus. Teigiamus rezultatus parodė tik komunalinių paslaugų bendrovės bei žaliavų sektoriaus įmonės. Tuo tarpu paslaugų bendrovės prarado -3.6%, technologijų -3.1%, o sveikatos apsaugos ir vartojimo prekių įmonės -1.8%.
Praėjusiomis savaitėmis itin daug dėmesio sulaukia Tesla ir ypač jos įkūrėjas bei vadovas Elon Musk. Rugpjūčio mėnesį jis savo Twitter paskyroje paskelbė galvojantis išpirkti rinkoje listinguojamas akcijas už 420 JAV dolerių už vienetą ir patvirtino, kad finansavimas šiam milžiniškam sandoriui yra užtikrintas, kas paskatiną 10% kainos padidėjimą per vieną prekybos sesiją. Nepaisant to, vėliau paaiškėjo, kad finansavimas nėra užtikrintas ir E. Musk kalbėjo tik apie derybas Saudo Arabijos investiciniu fondu, kurios ir išliko tik derybų lygmenyje.
Po šios istorijos JAV vertybinių popierių komisija ėmėsi tyrimo ar E. Musk nepažeidė viešų įmonių taisyklių paskelbdamas informaciją, kuri nėra pagrįsta ir galimai turi ženklios įtakos akcijų kainai. Rugsėjo mėnesio pabaigoje komisija ir E. Musk pasiekė susitarimą skiriant 40 milijonų JAV dolerių baudą, kurią lygiomis dalis padengs E. Musk ir bendrovė.
Vos už kelių dienų po susitarimo, E. Musk savo Twitter paskyroje ironiškai rašė, kad vertybinių popierių komisija, kurią pavadino trumpas pozicijas laikančių investuotojų pagalbininku (angl. the Shortseller Enrichment Commission) atlieka savo darbą labai gerai. Ši žinutė buvo E. Musk nepasitenkinimas, kad komisija baudžia bendrovę ir jį bei skatina įmonės akcijų neigiamą sentimentą, nes jo nuomone daugiausiai žalos Tesla padaro trumpas pozicijas laikantys investuotojai, kurie siekia pasipelnyti iš vertės mažėjimo.
Labai tikėtina, kad naujausia žinutė sulauks atsako iš valdžios pareigūnų ir tai turės įtakos akcijos kainai. Tesla akcijų kaina šiuo metu yra ženkliai pasikoregavusi – po žinutės išpirkti kompanijos akcijas, vertė buvo pakilusi iki 385 JAV dolerių už akciją, kuomet dabar siekia 260 JAV dolerius ir atspindi daugiau nei -30% korekciją. Taip pat svarbu paminėti, kad lapkričio 7 dieną bus skelbiami ketvirčio finansiniai rezultatai, į kuriuos investuotojai deda labai dideles viltis pamatyti įmonės finansinės situacijos pagerėjimą.
